Isingas (Yixing) – rajono centras, į pietus nuo jo yra dvi nedideles kalvos Din Šanis (DingShan) ir Šu Šanis , tarp kurių yra miestas Din Šu Ženis (DingShuZhen), kuriame ir gimsta nuostabūs arbatinukai, nors ir vadinami ne pagal gamybos, o prekybos vietą – Isingo (Yixing) arbatinukai.
Jiems šlovę pelnę jų unikalios savybės – tai patys geriausi indai arbatai užplikyti. Ir ne veltui – porėtas molis lėtai aušta, jo porėtos struktūros dėka arbata plikymo metu kvėpuoja, o per amžius ištobulintos konstrukcijos ir formų dėka tai išties patogiausias indas arbatai užplikyti.
Panašių į Isingo (Yixing) molį uolienų galima rasti visame pasaulyje, tačiau šis molis išsiskiria savo sudėtimi – jame daug smėlio dalelių, kurios išdegant sukuria unikalią porėtą struktūrą, susidedančią iš uždarų ir atvirų porų – tai ir suteikia Isingo (Yixing) arbatinukams galimybę “kvėpuoti” ir ilgai išlaikyti šilumą.
Isingo (Yixing) molis, dar vadinamas Czi Ša (Zi Sha) – tai bendrinis visų molio rūšių pavadinimas. Skiriamos trys pagrindinės šio molio rūšys:
Czi Ša (Zi Sha)
Ben Šan Lu Ša (Banshan Lu Sha) arba dar vadinama Lu Ni (Lu Ni)
Čžu Ša (Zhu Sha) arba Čžu Ni (Zhu Ni).
Maišant šiuos molius, pridedant įvairių mineralinių ir augalinių priedų, išdegant skirtingose temperatūrose, gaunama ištisa vaivorykštė spalvų.
Dar ir šiandien molis yra kasama Huan Lun Šanyje (Huang Long Shan) ir Čžao Cžuan Šanyje (Zhao Zhuang Shan) šalia Šu Šanio (Shu Shan). Czi Ša (Zi Sha) ir Ben Šan Lu (Ban Shan Lu) moliai yra kasami Huan Lun Šanyje (Huang Long Shan). Čžu Ša (Zhu sha) molis yra kasamas tik Čža Cžuan Šanyje (Zhao Zhuang Shan) ir jo atsargos yra ribotos.
Czi Ša (Zi Sha) molį galima dar išskirti į dvi rūšis. Huan Lun Šanyje (Huang Long Shan) molis slūgso sluoksnias. Skiriasi ir būsena – kai kurie sluoksniai yra kieti (vadinami Czia Ni (Jia Ni)), suakmenėję, kiti minkšti, plastiški, primenantys mūsų molį (vadinami Nen Ni (Nen Ni)).
Pirmas sluoksnis – minkštas, vadinamas Nen Huan Ni (Nen Huang Ni).
Antras – jau kietas kaip akmuo – Ben Šan Lu (Ban Shan Lu).
Trečias –Czi Ša ( Zi Sha), dar vadinamas Gen Ša (Gang Sha) – prastesnės kokybės, grubesnis
Ketvirtas – Ben Šan Lu (Ban Shan Lu)
Penktas – Czi Ša (Zi Sha) – aukštesnės kokybės.
Iki Cin (Qin) dinastijos pabaigos dar buvo kasama viena molio rūšis, dabar išnykusi – Tuan Šan Ni (Tuan Shan Ni), dirbiniai iš kurios pasižymejo bronzos spalva. Jos netektį kompensuoja Duan Ni (Duan Ni) – Čžu Ša (Zhu Sha) ir Ben Šan Lu (Ban Shan Lu) mišinys.
Czi Ša (Zi Sha) molis turi didelę dalį kaolino, kuris dirbiniams suteikia gilų blizgesį ir leidžia išdegti aukštose iki 1200 laipsnių temperatūrose, kuriose paprastas molis suyra. Taip pat suteikia kietumo – nežiūrint trapumo, dirbiniai iš Czi Ša (Zi Sha) pasižymi dideliu kietumu.
26.10.2011
Cha Czinas (Arbatos kanonas) I skyrius.
Ča Czinas (Cha Jing)
Arbatos Kanonas
Tanų (Tang) [pavaldinys] Lu Jui (Lu Yu)
Pirmasis ritinys [卷 – Juan4] Pirma dalis]
Pirmas [skyrius]
[Arbatos] ištakos [源 – Yuan2]
Arbata atsiranda [nuo] didžio medžio [augančio] Pietuose. Medis gali išaugti nuo vieno [ar] dviejų Či [尺 – Chi3 - 1 Či – apie 31,5cm] iki keletos dešimčių [Či]. Palei upes ir Ba Šanio tarpekliuose [巴山 – Ba1Shan1 - šiuolaikinė Sičuanio provincija] auga [medžiai, kurių apimtis tokia], kad reikia dviejų vyrų, kad apglėbti [jų kamieną]. Tuos medžius reikia nukirsti , kad nuskabyti [掇 – Duo2] 1 [lapus].
Jo [arbatos medžio] kamienas primena moliūginį medį [瓜蘆 – Gua1Lu2], o jo lapai – gardeniją [iš tiesų, abu augalai priklauso tai pačiai šeimai], žiedas primena baltos rožės [žiedą], sėklos primena palmės [椪櫚 – Peng4Lu2] 2, vaisiakojai kaip gvazdiko, šaknys kaip graikinio riešuto. ([Lu Yu] Komentaras: GuaLu [瓜蘆 – Gua1Lu2] – medis, augantis GuanČžou [廣州 – Guang3Zhou1], panašus į arbatos [medį], palmė [椪櫚 – Peng4Lu2] priklauso kiniškos vėduoklinės palmės šeimai – jos sėklos panašios į arbatos [medžio sėklas]. [Sodinukų] šaknys tiek graikinio riešuto, tiek arbatos [medžio], [tampa] apačioje nėščios, milijonais šaknų ima augti į šalis, kol pasiekia daužytas čerpes ir žvyrą 3, ir tuomet medeliai daigykloje išleidžia ūglius.
Hieroglifas, [naudojamas] arbatai pažymėti, kurį vadiname “Ča”, kartais kuriamas [rašomas] su “žole” [草] pagrindiniu elementu [radikalu], kartais su “medžiu” [木] ir kartais su abiem. ([Lu Yu] Komentaras: Radikalas “žolė” [草] priskiriamas [hieroglifui] “Ča” 茶, šis hieroglifas sutinkamas žodyne “KaiJuanVenZiI” “[開元文字音義 – Kai1Yuan2Wen2Zi1Yin1Yi4 – “Hieroglifų pradinis skambesys [ir] reikšmės”] 4. Radikalas “medis” [木] priskiriamas [hieroglifui] Lin [林 – miškas], turint omenyje arbatos medį – šis hieroglifas sutinkamas “BenKao” [本草 – Ben3Cao3 – “Šaknys [ir] Šakos” – senovinė medicinos enciklopedija]. Abu radikalai – “žolė” [草] ir “medis” [木] priskiriami hieroglifui “Tu” [荼 – Tu2 – kartus augalas, pelynas, taip pat senovinis arbatos pavadinimas, skaitomas kaip Cha2, kaip ir ieroglifas茶], šis hieroglifas sutinkamas ĖrJa [爾雅 – Er3Ya3 – senovinis žodynas, kurio sukūrimas pagal legendą priskiriamas Čžou kunigaikščiui apie 1050m. p.m.e.].)
Vieni ją [arbatą] vadina “Ča” [茶 – Cha2], kiti “Czia” [槚м - Jia3 – mažas amžinai žalias krūmas] 5, treti – “Še” [蔎 – She4] 6, ketvirti – “”Min” [茗 – Ming2 – pats arbatos krūmas, augalas], ketvirti – “Čuan” [荈 – Chuan3 – pažymi arbatos augalą, kaip botaninę rūšį] 7. ([Lu Yu] Komentaras: [Žmogus] vardu Čžou Gunas [周公 – Zhou1Gong1] [rašė]: “”Czia” [槚м - Jia3] – tai karti “Tu” [荼 – Tu2]”. [Žmogus] vardu JanČžiCzi [楊執戟 – Yang2Zhi1Ji4] 8 [rašė] : “žmonės pitvakariniame Šu [[蜀 - Shu3 – šiuolaikinis Sičuanis] apie “Tu” [荼 – Tu2] kalbėjo [kaip apie] Čuan [荈 – Chuan3] [arba] “Še” [蔎 – She4].” [Žmogus] vardu GuoChunNunas [郭弘農 – Guo1Hong2Nong2] 9 [rašė] : “Anksti [早 – Zao3 – pavasarį?] surinkta – “Tu” [荼 – Tu2], vėlai [晚 – Wan3 – rudenį?] surinkta – “Min” [茗 – Ming2], ausims tinkama sakyti “Čuan” [荈 – Chuan3]”.)
Jos [arbatos] žemė [tinkama auginti]: arbatos augimui geriausia [susidedanti iš] sudūlėjusių akmenų, antras pagal privalumus yra dirvožemis “Li” [櫟 - Li4 – pažodžiui – kaštonlapis ąžuolas, lot. Quercus serrata] ([Lu Yu] Komentaras: Hieroglifas “Li” [櫟 - Li4] reiškia purų akmenuotą dirvožemį, vadinamą “Li”), blogiausias auginti [arbatą] – geltonžemis. Jeigu [augintojo] meistriškumas [藝 – Yi4] 10 eilinis, o ne tikras [實 – Shi2], tai augalas retai būna tankus.
[Arbatos auginimo] dėsniai tokie patys, kaip ir moliūginių augalų, [sodinukui sulaukus] trijų metų, galima rinkti [derlių].
[Augantys ant] saulėto [pažodžiui – Jan, vyriško, aktyvaus] skardžio, purpuriniai [紫 – Zi3 – turima omenyje pumpurai ir lapai, kurie pavasari gauna dideli kieki drėgmės ir saulės, apsaugai nuo per didelio ultravioletinių spindulių kiekio augalo ląstelės sukaupia didelį anticianino kiekį, juo kuri lapai įgauna purpurinę, o ne žalią spalvą] [lapai] geriausi, žali [綠 – Lu4] – sekantys [pagal kokybę], jauni ūgliai [筍 – Sun3 – pažodžiui – bambuko ūgliai] – geriausi, antriniai ūgliai [芽 – Ya2] – sekantys [pagal kokybę], garbanoti [susukti] [卷 – Juan4] lapai geriausi, atviri [nesuskti] [舒 – Shu1] – sekantys [pagal kokybę] 11. [Auganti] paunksniuose [pažodžiui – In, moteriško, pasyvaus] šlaituose [ir] slėniuose [arbata] neverta pastangų jai surinkti, kadangi [jos] prigimtis [性 – Xing4 – esmė, prigimtinė energija] sutankėja ir užsistovi, sukeldama žarnyno užsikimšimo ligas 12.
Arbatą naudoja tuomet, kai [jos] skonis pasiekia šaltą-neturtingą [寒 – Han2 – kategorija artima japoniškai Vabi – skonis ant ne-skonio ribos], tuomet jis tampa tinkamiausiu gėrimu kukliam ir aukštos moralės vyrui, jei jis jaučiasi karštas ir išdžiovintas, sustingo melancholijoje, kankinamas smegenų skausmo [ar] peršti akis, skauda keturiuose sunėrimuose [turima omenyje pečių ir kojų sąnariai, jungiantys su liemeniu] arba kankina šimto sujungimų [turima omenyje smulkūs sąnariai], tuomet jis gali gerti [kaip vaistą] arbatą keturis ar penkis kartus [per dieną], tam, kad nugalėti ligą. Šis gėrimas primena švariausios grietinėlės sviesto esenciją [醍醐 – Тi2Hu2] [ir] saldžią Dangaus rasą [甘露 – Gan1Lu4 – ar sutapimas, kad ir šiandien žinoma tokio pat pavadinimo žalioji arbata?] 13.
Dažnas [galimas hieroglifų 不時, jeigu juos nagrinėti atskirai, vertimas – “nesavalaikis”] [arbatkrūmių] apipešiojimas [arbatos rinkimas], [arbatos] gamyba, nesugaunanti [arbatos vidinės] esmės, maišymas su grubiomis žolėmis 14 – [negerai], tokios [arbatos] gėrimas sukels ligą.
Arbata tiek pat žalinga, kaip ir ženšenis. Geriausias ženšenis gaminamas Šen Dane [上黨 - Shang4Dang3] 15, vidutinės [kokybės] rūšys – Bai Czi [百濟 - Bai3Ji4] [ir] Sin Luo [新羅 - XinLuo2] 16, prasčiausias auga GaoLi [高麗 - Gao1Li2] 17. Yra [ženšenis], augantis Ze Čžou [澤州 - Ze2Zhou1], I Čžou [易州 - Yi4Zhou1], Ju Čžou [幽州 - You1Zhou1], Tan Čžou [檀州 - Tan2Zhou1] 18 – kaip vaistas [šis ženšenis neefektyvus], dar daugiau – tai ne ženšenis! Jeigu gydytis Czi Ni [薺苨 - Ji4Ni3 – žolė Ni, lot. Capsella bursa] 19, tai gali sukelti šešias ligas, o ne pagijimą nuo ligos 20. Žalingų ženšenio savybių žinojimas [moko apie] arbatos panaudojimo taisykles be žalos [sveikatai].
Komentarai:
… nukirsti, kad nuskabyti … : nukirsti [伐 – Fa2] : nukirsti [砍 – Каn3] žemutines plonas šakeles. “Ša Czinas. ČžouNan” "[詩經.周南 – Shi1Jing1.Zhou1Nan2 – “Eilių kanonas. [Dinastija] Pietinė Čžou”] : “Nukirstos [伐 – Fa2] smulkios šakelės. Surenka [掇 – Duo1], parenka [拾 – Shi2], rūšiuoja [揀 – Jian3].”
… palmės [椪櫚 – Bing4Lu2]… : palmės medis. “Šui Ven” [說文 – Shui1Wen2 – “Kalba [ir] raštas” – senovinis žodynas] : “palmė [椪櫚 – Bing4Lu2] – taip pat palmė [棕 – Zong1].” Hieroglifas 椪 tariamas Bing4 [šiuolaikinis tarimas Peng4].
… apačioje nėščios, milijonais šaknų ima augti į šalis, kol pasiekia daužytas čerpes ir žvyrą… : “apačioje nėščios” – buvimas po žeme maitina vystymosi gimimą. “Milijonais šaknų ima augti į šalis” reiškia, kad arbatmedžio ar graikinio riešuto šaknys augdamos užpildo plyšius, it tik tada išlenda iš po žemių ir ima augti.
…“KaiJuanVenZiInI”…: žodynas, sukurtas Tan dinastijos 23m. [753m.], ieroglifų rinkinys. Pirminis variantas dingęs.
…Czia [檟]… : tariamas Czia [Jia3].
…Še [蔎]… : tariamas Še [She4], reiškia augalo pavadinimą. “Ju Pian” [玉篇 – Yu4Pian1 – “Nefrito puslapiai”] : “Še [蔎] – augalas.”
…Čiuan [荈]… : tariamas Čiuan [Chuan4]+
…Jan Čži Czi [楊執戟 - Yang2Zhi1Ji4]… : pseudonimas Jan Siun [楊雄 – Yang2Xiong2 – 53m. p.m.e. – 18m., mokslininkas], gyveno Vakarinės Chan [西漢 – Xi1Han4] dinastistijos laikais. Sukūrė “Fan Jan” [方言 – Fang1Yan2 – “Dialektų knyga”] ir kitas knygas.
…Guo Chun Nun [郭弘農 – Guo1Hong2Nong2]… : pseudonimas Guo Pu [郭璞 – Guo1Pu2], gyveno dinastijos Czin [晉 – Jin4] laikais. Sukūrė “Fan Jan” [方言 – Fang1Yan2 – “Dialektų knyga”], “Ėr Ja” [爾雅 – Er3Ya3 – “Elegancija”] ir kitas knygas.
… meistriškumas [藝 – Yi4]… : “meistriškumas” – turima omenyje auginimo įgūdžiai.
… garbanoti [susukti] [卷 – Juan4] lapai geriausi, atviri [nesuskti] [舒 – Shu1] – sekantys…: ašmenų formos [片 – Pian4] [lapai], suskti – geriausi, nesusukti [舒展 – Shu1Zhan3], plokšti [平 – Ping2], tiesūs [直 – Zhi2] – prastesni. [Čia aptariama lapų formos, suteikiamos gamybos procese įtaka arbatos kokybei.]
…prigimtis [性 – Xing4 – esmė, prigimtinė energija] sutankėja ir užsistovi, sukeldama žarnyno užsikimšimo ligas… : “sutankėja ir užsistovi” – sutankėjimas, kuris neišsisklaido. “Žarnyno užsikimšimo” – pilvo išsipūtimas, nepraeinamumas. “Čžen Zi Tun” [正字通 – “Teisingi bendrieji hieroglifai”]: “pilvo išsipūtimas, užsikimšimas” – galima teigti, rimta liga, ją priimta vadint žarnyno užsikimšimu [瘕 – Jia3].
…primena švariausios grietinėlės sviesto esenciją [醍醐 – Тi2Hu2] [ir] saldžią Dangaus rasą… : abu praeities žmonių supratimu, nuostabiausi gėrimai. “Švariausios grietinėlės sviesto esencija” [醍醐 – Тi2Hu2] – aliejus, susidarantis ant riebios grietinėlės paviršiaus, nuostabaus saldaus skonio. “Saldi Dangaus rasa” [甘露 – Gan1Lu2], taip pat vadinama rasa [露水 – Lu4Shui5 – paždžiui – “Vandens rasa”] – senovės žmonės teigė, kad tai Dangaus kūno skystis.
…grubiomis žolėmis… : piktžolėmis.
…Šen Dane… : Šen Danas [上黨 - Shang4Dang3] – regiono pavadinimas Tanų dinastijos laikais, šiuolaikinė provincija Šan Si [山西 - Shan1Xi1], miestas Čen Čži [長治 - Chang2Zhi4], Lu Čeno rajonas [潞城 - Lu4Cheng2].
…Bai Czi, Sun Luo… : Tanų dinastijos laikais dvi valstybės Korėjos pusiasalio teritorijoje. Bai Czi buvo pietvakarinėje pusiasalio dalyje, o Sun Luo – pietrytinėje dalyje.
…Gao Li… : Tanų dianstijos laikais viena iš nedidelių pasienio valstybių, dabar – Šiaurės Korėja.
… Ze Čžou [澤州 - Ze2Zhou1], I Čžou [易州 - Yi4Zhou1], Ju Čžou [幽州 - You1Zhou1], Tan Čžou [檀州 - Tan2Zhou1]… : provincijų pavadinimai Tanų disnastijos laikais. Šiuolaikiniai atitikmenys atitinkamai:
Ze Čžou – provincija Šan Si [山西 - Shan1Xi1], Czin Čenas [晉城 - Jin4Cheng2].
I Čžou – provincija Che Bei [河北 - He2Bei3], I Sianas [易縣 - Yi4Xian4]
Ju Čžou – šiaurinė Pekino dalis
Tan Čžou – Pekinas, rajonas Chuai Rou Sianas [懷柔縣 - Huai2Rou2Xian4].
…Czi Ni [薺苨 - Ji4Ni3]… : viena iš laukinio ženšenio rūšių. 苨 tariamas Ni3
… sukelti šešias ligas, o ne pagijimą nuo ligos… : šešios ligos – reiškia daugybę ligų, atsirandančių dėl šalčio, karščio, vėjo, lietaus, trūkumo ir pertekliaus [disbalanso].
©2007 Vertimas į lietuvių kalbą Armandas Burba
Arbatos Kanonas
Tanų (Tang) [pavaldinys] Lu Jui (Lu Yu)
Pirmasis ritinys [卷 – Juan4] Pirma dalis]
Pirmas [skyrius]
[Arbatos] ištakos [源 – Yuan2]
Arbata atsiranda [nuo] didžio medžio [augančio] Pietuose. Medis gali išaugti nuo vieno [ar] dviejų Či [尺 – Chi3 - 1 Či – apie 31,5cm] iki keletos dešimčių [Či]. Palei upes ir Ba Šanio tarpekliuose [巴山 – Ba1Shan1 - šiuolaikinė Sičuanio provincija] auga [medžiai, kurių apimtis tokia], kad reikia dviejų vyrų, kad apglėbti [jų kamieną]. Tuos medžius reikia nukirsti , kad nuskabyti [掇 – Duo2] 1 [lapus].
Jo [arbatos medžio] kamienas primena moliūginį medį [瓜蘆 – Gua1Lu2], o jo lapai – gardeniją [iš tiesų, abu augalai priklauso tai pačiai šeimai], žiedas primena baltos rožės [žiedą], sėklos primena palmės [椪櫚 – Peng4Lu2] 2, vaisiakojai kaip gvazdiko, šaknys kaip graikinio riešuto. ([Lu Yu] Komentaras: GuaLu [瓜蘆 – Gua1Lu2] – medis, augantis GuanČžou [廣州 – Guang3Zhou1], panašus į arbatos [medį], palmė [椪櫚 – Peng4Lu2] priklauso kiniškos vėduoklinės palmės šeimai – jos sėklos panašios į arbatos [medžio sėklas]. [Sodinukų] šaknys tiek graikinio riešuto, tiek arbatos [medžio], [tampa] apačioje nėščios, milijonais šaknų ima augti į šalis, kol pasiekia daužytas čerpes ir žvyrą 3, ir tuomet medeliai daigykloje išleidžia ūglius.
Hieroglifas, [naudojamas] arbatai pažymėti, kurį vadiname “Ča”, kartais kuriamas [rašomas] su “žole” [草] pagrindiniu elementu [radikalu], kartais su “medžiu” [木] ir kartais su abiem. ([Lu Yu] Komentaras: Radikalas “žolė” [草] priskiriamas [hieroglifui] “Ča” 茶, šis hieroglifas sutinkamas žodyne “KaiJuanVenZiI” “[開元文字音義 – Kai1Yuan2Wen2Zi1Yin1Yi4 – “Hieroglifų pradinis skambesys [ir] reikšmės”] 4. Radikalas “medis” [木] priskiriamas [hieroglifui] Lin [林 – miškas], turint omenyje arbatos medį – šis hieroglifas sutinkamas “BenKao” [本草 – Ben3Cao3 – “Šaknys [ir] Šakos” – senovinė medicinos enciklopedija]. Abu radikalai – “žolė” [草] ir “medis” [木] priskiriami hieroglifui “Tu” [荼 – Tu2 – kartus augalas, pelynas, taip pat senovinis arbatos pavadinimas, skaitomas kaip Cha2, kaip ir ieroglifas茶], šis hieroglifas sutinkamas ĖrJa [爾雅 – Er3Ya3 – senovinis žodynas, kurio sukūrimas pagal legendą priskiriamas Čžou kunigaikščiui apie 1050m. p.m.e.].)
Vieni ją [arbatą] vadina “Ča” [茶 – Cha2], kiti “Czia” [槚м - Jia3 – mažas amžinai žalias krūmas] 5, treti – “Še” [蔎 – She4] 6, ketvirti – “”Min” [茗 – Ming2 – pats arbatos krūmas, augalas], ketvirti – “Čuan” [荈 – Chuan3 – pažymi arbatos augalą, kaip botaninę rūšį] 7. ([Lu Yu] Komentaras: [Žmogus] vardu Čžou Gunas [周公 – Zhou1Gong1] [rašė]: “”Czia” [槚м - Jia3] – tai karti “Tu” [荼 – Tu2]”. [Žmogus] vardu JanČžiCzi [楊執戟 – Yang2Zhi1Ji4] 8 [rašė] : “žmonės pitvakariniame Šu [[蜀 - Shu3 – šiuolaikinis Sičuanis] apie “Tu” [荼 – Tu2] kalbėjo [kaip apie] Čuan [荈 – Chuan3] [arba] “Še” [蔎 – She4].” [Žmogus] vardu GuoChunNunas [郭弘農 – Guo1Hong2Nong2] 9 [rašė] : “Anksti [早 – Zao3 – pavasarį?] surinkta – “Tu” [荼 – Tu2], vėlai [晚 – Wan3 – rudenį?] surinkta – “Min” [茗 – Ming2], ausims tinkama sakyti “Čuan” [荈 – Chuan3]”.)
Jos [arbatos] žemė [tinkama auginti]: arbatos augimui geriausia [susidedanti iš] sudūlėjusių akmenų, antras pagal privalumus yra dirvožemis “Li” [櫟 - Li4 – pažodžiui – kaštonlapis ąžuolas, lot. Quercus serrata] ([Lu Yu] Komentaras: Hieroglifas “Li” [櫟 - Li4] reiškia purų akmenuotą dirvožemį, vadinamą “Li”), blogiausias auginti [arbatą] – geltonžemis. Jeigu [augintojo] meistriškumas [藝 – Yi4] 10 eilinis, o ne tikras [實 – Shi2], tai augalas retai būna tankus.
[Arbatos auginimo] dėsniai tokie patys, kaip ir moliūginių augalų, [sodinukui sulaukus] trijų metų, galima rinkti [derlių].
[Augantys ant] saulėto [pažodžiui – Jan, vyriško, aktyvaus] skardžio, purpuriniai [紫 – Zi3 – turima omenyje pumpurai ir lapai, kurie pavasari gauna dideli kieki drėgmės ir saulės, apsaugai nuo per didelio ultravioletinių spindulių kiekio augalo ląstelės sukaupia didelį anticianino kiekį, juo kuri lapai įgauna purpurinę, o ne žalią spalvą] [lapai] geriausi, žali [綠 – Lu4] – sekantys [pagal kokybę], jauni ūgliai [筍 – Sun3 – pažodžiui – bambuko ūgliai] – geriausi, antriniai ūgliai [芽 – Ya2] – sekantys [pagal kokybę], garbanoti [susukti] [卷 – Juan4] lapai geriausi, atviri [nesuskti] [舒 – Shu1] – sekantys [pagal kokybę] 11. [Auganti] paunksniuose [pažodžiui – In, moteriško, pasyvaus] šlaituose [ir] slėniuose [arbata] neverta pastangų jai surinkti, kadangi [jos] prigimtis [性 – Xing4 – esmė, prigimtinė energija] sutankėja ir užsistovi, sukeldama žarnyno užsikimšimo ligas 12.
Arbatą naudoja tuomet, kai [jos] skonis pasiekia šaltą-neturtingą [寒 – Han2 – kategorija artima japoniškai Vabi – skonis ant ne-skonio ribos], tuomet jis tampa tinkamiausiu gėrimu kukliam ir aukštos moralės vyrui, jei jis jaučiasi karštas ir išdžiovintas, sustingo melancholijoje, kankinamas smegenų skausmo [ar] peršti akis, skauda keturiuose sunėrimuose [turima omenyje pečių ir kojų sąnariai, jungiantys su liemeniu] arba kankina šimto sujungimų [turima omenyje smulkūs sąnariai], tuomet jis gali gerti [kaip vaistą] arbatą keturis ar penkis kartus [per dieną], tam, kad nugalėti ligą. Šis gėrimas primena švariausios grietinėlės sviesto esenciją [醍醐 – Тi2Hu2] [ir] saldžią Dangaus rasą [甘露 – Gan1Lu4 – ar sutapimas, kad ir šiandien žinoma tokio pat pavadinimo žalioji arbata?] 13.
Dažnas [galimas hieroglifų 不時, jeigu juos nagrinėti atskirai, vertimas – “nesavalaikis”] [arbatkrūmių] apipešiojimas [arbatos rinkimas], [arbatos] gamyba, nesugaunanti [arbatos vidinės] esmės, maišymas su grubiomis žolėmis 14 – [negerai], tokios [arbatos] gėrimas sukels ligą.
Arbata tiek pat žalinga, kaip ir ženšenis. Geriausias ženšenis gaminamas Šen Dane [上黨 - Shang4Dang3] 15, vidutinės [kokybės] rūšys – Bai Czi [百濟 - Bai3Ji4] [ir] Sin Luo [新羅 - XinLuo2] 16, prasčiausias auga GaoLi [高麗 - Gao1Li2] 17. Yra [ženšenis], augantis Ze Čžou [澤州 - Ze2Zhou1], I Čžou [易州 - Yi4Zhou1], Ju Čžou [幽州 - You1Zhou1], Tan Čžou [檀州 - Tan2Zhou1] 18 – kaip vaistas [šis ženšenis neefektyvus], dar daugiau – tai ne ženšenis! Jeigu gydytis Czi Ni [薺苨 - Ji4Ni3 – žolė Ni, lot. Capsella bursa] 19, tai gali sukelti šešias ligas, o ne pagijimą nuo ligos 20. Žalingų ženšenio savybių žinojimas [moko apie] arbatos panaudojimo taisykles be žalos [sveikatai].
Komentarai:
… nukirsti, kad nuskabyti … : nukirsti [伐 – Fa2] : nukirsti [砍 – Каn3] žemutines plonas šakeles. “Ša Czinas. ČžouNan” "[詩經.周南 – Shi1Jing1.Zhou1Nan2 – “Eilių kanonas. [Dinastija] Pietinė Čžou”] : “Nukirstos [伐 – Fa2] smulkios šakelės. Surenka [掇 – Duo1], parenka [拾 – Shi2], rūšiuoja [揀 – Jian3].”
… palmės [椪櫚 – Bing4Lu2]… : palmės medis. “Šui Ven” [說文 – Shui1Wen2 – “Kalba [ir] raštas” – senovinis žodynas] : “palmė [椪櫚 – Bing4Lu2] – taip pat palmė [棕 – Zong1].” Hieroglifas 椪 tariamas Bing4 [šiuolaikinis tarimas Peng4].
… apačioje nėščios, milijonais šaknų ima augti į šalis, kol pasiekia daužytas čerpes ir žvyrą… : “apačioje nėščios” – buvimas po žeme maitina vystymosi gimimą. “Milijonais šaknų ima augti į šalis” reiškia, kad arbatmedžio ar graikinio riešuto šaknys augdamos užpildo plyšius, it tik tada išlenda iš po žemių ir ima augti.
…“KaiJuanVenZiInI”…: žodynas, sukurtas Tan dinastijos 23m. [753m.], ieroglifų rinkinys. Pirminis variantas dingęs.
…Czia [檟]… : tariamas Czia [Jia3].
…Še [蔎]… : tariamas Še [She4], reiškia augalo pavadinimą. “Ju Pian” [玉篇 – Yu4Pian1 – “Nefrito puslapiai”] : “Še [蔎] – augalas.”
…Čiuan [荈]… : tariamas Čiuan [Chuan4]+
…Jan Čži Czi [楊執戟 - Yang2Zhi1Ji4]… : pseudonimas Jan Siun [楊雄 – Yang2Xiong2 – 53m. p.m.e. – 18m., mokslininkas], gyveno Vakarinės Chan [西漢 – Xi1Han4] dinastistijos laikais. Sukūrė “Fan Jan” [方言 – Fang1Yan2 – “Dialektų knyga”] ir kitas knygas.
…Guo Chun Nun [郭弘農 – Guo1Hong2Nong2]… : pseudonimas Guo Pu [郭璞 – Guo1Pu2], gyveno dinastijos Czin [晉 – Jin4] laikais. Sukūrė “Fan Jan” [方言 – Fang1Yan2 – “Dialektų knyga”], “Ėr Ja” [爾雅 – Er3Ya3 – “Elegancija”] ir kitas knygas.
… meistriškumas [藝 – Yi4]… : “meistriškumas” – turima omenyje auginimo įgūdžiai.
… garbanoti [susukti] [卷 – Juan4] lapai geriausi, atviri [nesuskti] [舒 – Shu1] – sekantys…: ašmenų formos [片 – Pian4] [lapai], suskti – geriausi, nesusukti [舒展 – Shu1Zhan3], plokšti [平 – Ping2], tiesūs [直 – Zhi2] – prastesni. [Čia aptariama lapų formos, suteikiamos gamybos procese įtaka arbatos kokybei.]
…prigimtis [性 – Xing4 – esmė, prigimtinė energija] sutankėja ir užsistovi, sukeldama žarnyno užsikimšimo ligas… : “sutankėja ir užsistovi” – sutankėjimas, kuris neišsisklaido. “Žarnyno užsikimšimo” – pilvo išsipūtimas, nepraeinamumas. “Čžen Zi Tun” [正字通 – “Teisingi bendrieji hieroglifai”]: “pilvo išsipūtimas, užsikimšimas” – galima teigti, rimta liga, ją priimta vadint žarnyno užsikimšimu [瘕 – Jia3].
…primena švariausios grietinėlės sviesto esenciją [醍醐 – Тi2Hu2] [ir] saldžią Dangaus rasą… : abu praeities žmonių supratimu, nuostabiausi gėrimai. “Švariausios grietinėlės sviesto esencija” [醍醐 – Тi2Hu2] – aliejus, susidarantis ant riebios grietinėlės paviršiaus, nuostabaus saldaus skonio. “Saldi Dangaus rasa” [甘露 – Gan1Lu2], taip pat vadinama rasa [露水 – Lu4Shui5 – paždžiui – “Vandens rasa”] – senovės žmonės teigė, kad tai Dangaus kūno skystis.
…grubiomis žolėmis… : piktžolėmis.
…Šen Dane… : Šen Danas [上黨 - Shang4Dang3] – regiono pavadinimas Tanų dinastijos laikais, šiuolaikinė provincija Šan Si [山西 - Shan1Xi1], miestas Čen Čži [長治 - Chang2Zhi4], Lu Čeno rajonas [潞城 - Lu4Cheng2].
…Bai Czi, Sun Luo… : Tanų dinastijos laikais dvi valstybės Korėjos pusiasalio teritorijoje. Bai Czi buvo pietvakarinėje pusiasalio dalyje, o Sun Luo – pietrytinėje dalyje.
…Gao Li… : Tanų dianstijos laikais viena iš nedidelių pasienio valstybių, dabar – Šiaurės Korėja.
… Ze Čžou [澤州 - Ze2Zhou1], I Čžou [易州 - Yi4Zhou1], Ju Čžou [幽州 - You1Zhou1], Tan Čžou [檀州 - Tan2Zhou1]… : provincijų pavadinimai Tanų disnastijos laikais. Šiuolaikiniai atitikmenys atitinkamai:
Ze Čžou – provincija Šan Si [山西 - Shan1Xi1], Czin Čenas [晉城 - Jin4Cheng2].
I Čžou – provincija Che Bei [河北 - He2Bei3], I Sianas [易縣 - Yi4Xian4]
Ju Čžou – šiaurinė Pekino dalis
Tan Čžou – Pekinas, rajonas Chuai Rou Sianas [懷柔縣 - Huai2Rou2Xian4].
…Czi Ni [薺苨 - Ji4Ni3]… : viena iš laukinio ženšenio rūšių. 苨 tariamas Ni3
… sukelti šešias ligas, o ne pagijimą nuo ligos… : šešios ligos – reiškia daugybę ligų, atsirandančių dėl šalčio, karščio, vėjo, lietaus, trūkumo ir pertekliaus [disbalanso].
©2007 Vertimas į lietuvių kalbą Armandas Burba
Naujo Isingo (Yixing) arbatinuko paruošimas
Galima rasti gana daug įvairiausių aprašymų, kaip turėtų būti paruošiamas naujas Isingo (Yixing) arbatinukas, tačiau kai kurie aprašomi būdai susiję su didelėmis išlaidomis (virinti arbatinuką su 250 g (!) gerų arbatžolių), kiti - sunkiai suvokiami sveiku protu (virinimas su ryžiais). Aš pats naudoju Armando aprašomą būdą, kuris yra pakankamai paprastas ir logiškas, nepersunktas bereikalinga mistika ir lengvai suprantamas net visiškai beviltiškam technokratijos atstovui. Taigi, įsigijote naujutėlį, mielą Isino arbatinuką. Nuo ko pradėti? Jei iš karto plikysite jame arbatą, geriausiu atveju pirmieji 5-10 užplikymų bus "neteisingi", nes naujas arbatinukas sugers didelę dalį medžiagų, suteikiančių arbatai skonį ir kvapą ir būsite sugadinę gerą arbatą, blogiausiu - neparuoštas Jūsų arbatinukas po pirmojo užpylimo karštu vandeniu suskils...
Taigi, siūloma atlikti šias procedūras:
1. Iš arbatinuko snapelio ir skylutės dangtelyje pašalinami prilipę molio likučiai. Geriausia tai daryti bambukiniu pagaliuku kuriuos šeimininkės naudoja kepsniams perverti ar bet kokiu kitokiu mediniu pagaliuku. Būkite švelnūs savo naujajam draugui.
2.Arbatinukas 5-6 kartus skalaujamas šiltu vandeniu. Vandens temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 50 laipsnių ir jokių plovimo priemonių!
3.Arbatinukas visiškai išdžiovinamas.
4.Pradedamos kontrastinės vandens procedūros. Aš tai vadinu mankštinimu. Šios procedūros metu sumažinami vidiniai įtempimai atsiradę degant molį ir atidaromos poros, kurios vėliau suteiks arbatinukui vieną iš svarbiausių savybių skiriančių molinį indą nuo stiklinio, porcelianinio ar pagamintą iš kitos rūšies "nekvėpuojančių" medžiagų.
Pirmą kartą turite būti itin atidūs ir atsargūs nes arbatinukas, dėl gamybos metu atsiradusių vidinių įtempimų gali skilti.
Pirmiausiai arbatinukas pripildomas karšto - 80 laipsnių temperatūros- vandens ir juo apliejamas iš išorės. Kai tik arbatinuko paviršius išdžius, vandenį iš arbatinuko išpilkite, ir iš naujo pripilkite vėsesnio, maždaug 40 laipsnių temperatūros vandens. Kitas žingsnis - verdantis vanduo, po to šiltas - 50 laipsnių - vanduo. Vėl 100 laipsnių - kambario temperatūros, ir paskutinis ciklas verdantis ir kiek įmanoma šaltesnis, ledinis vanduo. Po kiekvieno apipylimo atkreipkite dėmesį kokius garsus skleidžia Jūsų arbatinukas - jeigu Jums pasirodytų, kad tylus traškesys kelia nerimą, nepilkite labai šalto vandens, o įterpkite dar kelis ciklus, kaskart šalto vandens temperatūrą mažindami tik po 15-20 laipsnių.
5.Virimas su arbata. Ši procedūra padės nesugadinti pirmųjų arbatos plikymų ir, ko gero, jei tai Jūsų pirmasis bandymas gerti arbatą iš Isino molio indo - nenusivilti po pirmojo gurkšnio.Pirmiausia būtina paminėti, kad iš vieno arbatinuko geriama vienos rūšies arbata. Kol nesate didis arbatinukų kolekcionierius, pakaks atskirus arbatinukus skirti baltajai, geltonajai, žaliajai, šiauriniam ulunui, pietiniam ulunui, raudonajai, Šu puerui ir Šen puerui. Taigi, į savo naująjį arbatinuką įdėkite apie 30g arbatos, kurią iš jo planuojate gerti ateityje. Turėkite galvoje, kad lapai išbrinks, taigi - nepadauginkite. Virinimui naudokite tokio dydžio puodą, kad virš jame panardinto arbatinuko dar liktų 2-3 cm vandens. Vanduo užkaitinamas iki "krabų akių" stadijos (~85 laipsniai) ir arbatinukas, uždengtas dangteliu atsargiai panardinamas prilaikant žnyplėmis. Tarp dangtelio ir arbatinuko patartina įsprausti skiautę balto medvilninio audeklo, kad virinant dangtelis ir arbatinukas nesidaužytų vienas į kitą. Tik panardinus arbatinuką liepsna kiek įmanoma sumažinama. Po 10-15 minučių arbatinukas atsargiai ištraukiamas neišlaistant jame esančio nuoviro ir iš jo išimami arbatos lapai. Tai daroma dėl to, kad iš per ilgai virinamų lapų nepradėtų skirtis kenksmingi alkaloidai. Po to arbatinukas vėl atsargiai panardinamas ir kaitinamas dar valandą. Išjungus ugnį arbatinukas paliekamas puode ataušti kartu su arbatos nuoviru. Ištraukus arbatinuką jis praskalaujamas, nušluostoma išorė ir atidengtas padedamas tamsioje vietoje išdžiūti. Štai ir turite paruoštą arbatinuką!
Taigi, siūloma atlikti šias procedūras:
1. Iš arbatinuko snapelio ir skylutės dangtelyje pašalinami prilipę molio likučiai. Geriausia tai daryti bambukiniu pagaliuku kuriuos šeimininkės naudoja kepsniams perverti ar bet kokiu kitokiu mediniu pagaliuku. Būkite švelnūs savo naujajam draugui.
2.Arbatinukas 5-6 kartus skalaujamas šiltu vandeniu. Vandens temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 50 laipsnių ir jokių plovimo priemonių!
3.Arbatinukas visiškai išdžiovinamas.
4.Pradedamos kontrastinės vandens procedūros. Aš tai vadinu mankštinimu. Šios procedūros metu sumažinami vidiniai įtempimai atsiradę degant molį ir atidaromos poros, kurios vėliau suteiks arbatinukui vieną iš svarbiausių savybių skiriančių molinį indą nuo stiklinio, porcelianinio ar pagamintą iš kitos rūšies "nekvėpuojančių" medžiagų.
Pirmą kartą turite būti itin atidūs ir atsargūs nes arbatinukas, dėl gamybos metu atsiradusių vidinių įtempimų gali skilti.
Pirmiausiai arbatinukas pripildomas karšto - 80 laipsnių temperatūros- vandens ir juo apliejamas iš išorės. Kai tik arbatinuko paviršius išdžius, vandenį iš arbatinuko išpilkite, ir iš naujo pripilkite vėsesnio, maždaug 40 laipsnių temperatūros vandens. Kitas žingsnis - verdantis vanduo, po to šiltas - 50 laipsnių - vanduo. Vėl 100 laipsnių - kambario temperatūros, ir paskutinis ciklas verdantis ir kiek įmanoma šaltesnis, ledinis vanduo. Po kiekvieno apipylimo atkreipkite dėmesį kokius garsus skleidžia Jūsų arbatinukas - jeigu Jums pasirodytų, kad tylus traškesys kelia nerimą, nepilkite labai šalto vandens, o įterpkite dar kelis ciklus, kaskart šalto vandens temperatūrą mažindami tik po 15-20 laipsnių.
5.Virimas su arbata. Ši procedūra padės nesugadinti pirmųjų arbatos plikymų ir, ko gero, jei tai Jūsų pirmasis bandymas gerti arbatą iš Isino molio indo - nenusivilti po pirmojo gurkšnio.Pirmiausia būtina paminėti, kad iš vieno arbatinuko geriama vienos rūšies arbata. Kol nesate didis arbatinukų kolekcionierius, pakaks atskirus arbatinukus skirti baltajai, geltonajai, žaliajai, šiauriniam ulunui, pietiniam ulunui, raudonajai, Šu puerui ir Šen puerui. Taigi, į savo naująjį arbatinuką įdėkite apie 30g arbatos, kurią iš jo planuojate gerti ateityje. Turėkite galvoje, kad lapai išbrinks, taigi - nepadauginkite. Virinimui naudokite tokio dydžio puodą, kad virš jame panardinto arbatinuko dar liktų 2-3 cm vandens. Vanduo užkaitinamas iki "krabų akių" stadijos (~85 laipsniai) ir arbatinukas, uždengtas dangteliu atsargiai panardinamas prilaikant žnyplėmis. Tarp dangtelio ir arbatinuko patartina įsprausti skiautę balto medvilninio audeklo, kad virinant dangtelis ir arbatinukas nesidaužytų vienas į kitą. Tik panardinus arbatinuką liepsna kiek įmanoma sumažinama. Po 10-15 minučių arbatinukas atsargiai ištraukiamas neišlaistant jame esančio nuoviro ir iš jo išimami arbatos lapai. Tai daroma dėl to, kad iš per ilgai virinamų lapų nepradėtų skirtis kenksmingi alkaloidai. Po to arbatinukas vėl atsargiai panardinamas ir kaitinamas dar valandą. Išjungus ugnį arbatinukas paliekamas puode ataušti kartu su arbatos nuoviru. Ištraukus arbatinuką jis praskalaujamas, nušluostoma išorė ir atidengtas padedamas tamsioje vietoje išdžiūti. Štai ir turite paruoštą arbatinuką!
Nesąmonės apie puerą (Pu Erh).
Ant mano stalo - informacinis lapelis, kuris buvo prisegtas prie paketėlio su mažais Šu (Shu) puero (Pu Erh) arbatos lizdeliais (Xiao Tuo). Kilnus šio lapelio tikslas - informuoti pirkėją apie paketėlio turinį. Perskaičius man plaukai pasišiaušė. Geriau jau pirkėjas jo neskaitytų... Informacinio lapelio autorė, UAB „Praxis“ konsultantė Jolanta Bivainienė, kurios net parašas puikuojasi po šiuo „kūriniu“, turėjo gerai paplušėti, kol surinko tiek nesąmonių į vieną vietą. Pabandykime išsiaiškinti.
Cituoju:
„Arbatos gimtinėje Kinijoje daugiau nei 800 metų geriama raudona žalioji arbata Pu-Erh.“
Su teiginiu, kad Kinija - arbatos gimtinė, galima sutikti, tačiau, kad būčiau visiškai tikslus, turiu pabrėžti, jog botanikai nustatė, kad šiuolaikinių arbatos krūmų rūšys kilo iš šiuolaikinės Kinijos Junanio (Yunnan) provincijoje dar ir dabar augančių laukinėmis sąlygomis arbatos medžių. Kai kuriems daugiau nei 1700 metų, ir jie dar ir šiandien duoda derlių. Seniausiam žinomam kultūriniam Puero medžiui – 3200 metų. Tačiau Junanio valstija įėjo į Kinijos sudėtį tik apie 200m p.m.e. ir keletą kartų buvo išsikovojusi didesnę ar mažesnę nepriklausomybę. Manau, teisinga būtų teigti, kad arbatos gimtinė yra šiuolaikinės Kinijos teritorijoje , nes Junanis (Yunnan) buvo labiau tajų, indų ir daugybės vietinių tautelių, o ne kinų istorinės žemės.
„Geriama daugiau nei 800 metų“. Be abejo daugiau. Pirmą kartą pueras paminimas 862 m. Fan Chuo parašytoje „Knygoje apie barbarus“. Iš kitų šaltinių taip pat matyti, kad tuometinė Kinijos Tanų (Tang) imperija pirko šią arbatą iš vėliau užkariautos Nan Zhao karalystės (dabartinė Junanio provincija). O jau Sunų dinastijos laikais net poetas Wu Yu Cheng jai paskiria eilėraštį. Taigi, jeigu senąją Junanio teritoriją laikysime šiuolaikinės Kinijos teritorija, puero arbatos gėrimas nukeliauja į raštu nepatvirtinamus legendinės senovės laikus (legenda sako, kad arbatą ten pasodina legendinis Zhuge Liang'as) – o tai - antras amžius prieš mūsų erą, jeigu tikėsime tik raštais – Tanų dinastija – tai 9 amžius, o tai jau daugiau nei tūkstantis metų.
Bet didžiausias pirmo sakinio perliukas – „Raudona žalioji arbata“. Ilgai neradau žodžių. Taip gali parašyti tik žmogus, nežinantis nei europietiškos, nei kinietiškos arbatos klasifikacijos. Bet, matyt, apie jas girdėjęs. Raudonoji arbata – tokios sąvokos europietiškoje arbatos klasifikacijoje nėra, nebent kartais taip pavadinamas afrikietiško Roibos augalo nuoviras.
Kinietiškoje arbatos klasifikacijoje, kuri yra daug platesnė už europietiškąjąi, raudonoji arbata yra. Tačiau kinai taip vadina arbatą, kurią mes, europiečiai, vadiname juodąja. Kaip arbata gali būti tuo pat metu ir žalia, tai yra mažai fermentuota, ir raudona - stipriai fermentuota? O gal tai puikus rinkodaros ėjimas? Mėgstate žaliąją arbatą?
Gerkite puerą.
Mėgstate raudonąją (juodąją)?
Gerkite puerą.
Skaitome toliau:„Tradcinėje kinų medicinoje sveiku laikomas tas žmogus, kurio gyvybinė energija, Qi arba Chi (či) srūva netrikdomai, o moteriškasis In ir vyriškasis Jan pradai yra pusiausvyroje.“Ci (Qi) - mandariniškasis, norminis šio žodžio tarimas, ir leistis į pietietišką žodžio tarimo variantą - Chi, manau, nebuvo būtina. Toliau – be klaidų.
Štai kas parašyta apie puero arbatą ir jos įtaką Ci (Qi):
„Pu-Erh arbata palaiko gyvybinės energijos tėkmę.“
Niekuo nepagrįstas teiginys, nors ir puikus reklaminis šūkis. Taip pat sėkmingai galima teigti, kad vanduo palaiko gyvybinės energijos tėkmę.
Autorė rašo apie gydomąsias arbatos savybes:
„Neįprastai raudona, net kaštoninės spalvos arbata, dar vadinama imperatoriškąja arbata, kinų raštuose minima kaip vaistas pagirioms gydyti, kepenų darbui gerinti, kraujo riebalams tirpdyti.“
Gaila, kad autorė nenurodo šaltinių, iš kurių ji pasisėmė tokios informacijos. Taip, yra kelios puero rūšys, kurios buvo siunčiamos į imperatorių rūmus kaip duoklė. Bet, deja, ne ta rūšis, kuri paketėlio viduje. Pagal šią technologiją pueras gaminamas tik nuo septyniasdešimtųjų praeito šimtmečio metų. O tuo metu, kaip žinia, imperatorių Kinijoje jau seniai nebuvo.
Kalbant apie gydomąsias puero savybes, ši arbata nėra vaistas. Ir kodėl į pirmą vietą autorė iškelia sunkias pagirias? Padėjo? Senieji (Min ir Cin dinastijų) autoriai pirmiausia pažymi, kad ši arbata (turima omeny senoji puero gamybos technologija) turi švelnių šildančių savybių, skatina seilių išsiskyrimą, gerina virškinimą ir maisto įsisavinimą.
Šiuolaikiniai tyrimai (ų rezultatai prieinami ir nemokantiems skaityti kinų raštų, nes atlikti ne tik Kinijoje, bet ir Europoje) patvirtina senolių žinias, taip pat pažymi, kad pueras tinkamas kovojant su cholesterolio pertekliumi, antsvoriu, valo organizmą nuo toksinų, turi priešvėžinių savybių.
Tai patvirtina ir lapelio autorė:„Dėl ypatingų (konkrečiau negalima?) Pu-Erh arbatos savybių, patvirtintų nepriklausomais klinikiniais tyrimais skirtinguose Europos universitetuose, tradicinės kinų medicinos „perlas“ (gerai, kad paimta į kabutes – kinai turi nepalyginamai stipresnių gydomųjų priemonių) persikėlė į europiečių (pueras jau senai populiarus Japonijoje, JAV, Australijoje), vaistines, dietologijos vadovėlius ir sanatorijas.“
Jaučiu, imu pavargti – pasitenkinau keliais trumpais komentarais skliausteliuose.
Ir vėl:
„Raudonos arbatos vardas kilęs iš Kinijos Pu-Erh prefektūros pavadinimo.“
Kūrinio pradžioje autorė puerą klasifikuoja kaip „raudonąją žaliąją“ arbatą. Dabar moteriškai žaviai ji pakeičia savo nuomonę – tebūnie pueras tik raudonoji arbata. Pagal kiniškąją klasifikaciją, arbata, esanti šiame paketėlyje, yra priskiriama prie Hei Cha – juodosios arbatos. O pueras (Pu Erh) – miestas Junanio (Yunnan) provincijoje.
Šis miestas nuo seno buvo pagrindinis prekybos arbata šioje provincijoje centras, deja šiuo metu praradęs savo svarbą.
O čia – vėl šedevras:
„Qingmao arbatos medžio lapai auginami amžino pavasario žemėje – Junanio provincijoje.“
Autorė, matyt, norėjo... Ne, geriau patylėsiu, kad neįžeisčiau žmogaus. Ilgai sukau galvą, kas gi tai – Qingmao? Nematant hieroglifų, pagal transkripciją išversti labai sunku. Transkripcijos taisyklių autorė nesilaiko rašydama provincijos pavadinimą, o rašo jos ekvivalentinį tarimą. Nieko, moterišką autorės nepastovumą mes suprantame.
Taigi, kas tas Qingmao? Aišku, kad tai ne arbatos medžio pavadinimas (nors pueras gaminamas tiek iš Junanyje auginamų arbatos medžių, tiek ir iš krūmų), nes junaniškoji atmaina vadinama DaYeh – plačialapis.Manau, kad autorei pavyko harmoningai sujungti ir sutrumpinti dvi sąvokas –MingQing (prieš lietus – sezonas, kai surenkama vertingiausia arbata) ir MaoCha arbatos pusfabrikatis, neperėjęs galutinių apdirbimo stadijų). Deja, autorinis lietuviškai-kiniškas naujadaras Qingmao neturi jokios prasmės.
Paskutinė pastraipa galutinai parodo, kad konsultantė, rašanti apie puerą, anot rusų patarlės, „girdėjo skambinant varpais, tik nežino, kur“:
„Šios arbatos savybės ir spalva yra specifinės fermentacijos, o tiksliau „konservavimo“ pasekmė.“
Geriau jau vietoj kablelio autorė būtų padėjusi tašką. Jokia arbata, ne tik pueras, nėra konservuojama. Fermentacija – ne konservacija, o atvirkščiai – arbatos medžiagų kitimas, veikiant fermentams, kurių yra ne tik arbatos lape, bet ir ant jo esančiuose mikroorganizmuose.
Toliau autorė sekundei pakelia paslapties uždangą:
„Ypač dideli žali arbatos lapai buvo presuojami didelėse statinėse ir ypatingai stropiai saugomu būdu „užraugiami“.
Na, visai kaip kopūstai, tik slaptu būdu. Deja. Puero gamybos būdus ir stadijas jau senai aprašė ir nufotografavo ne tik kinai, bet ir vakariečiai. Dideli lapai, na, ne visai – iš didelių, tai yra subrendusių lapų, gaminamas prasčiausios rūšies pueras. Geriausiam naudojami pumpurai ir du pirmieji lapeliai. Statinių tikrai nenaudoja, o pagal dominuojančią mikroflorą – pelėsį Aspergilum Negro, šį procesą tiksliau būtų pavadinti lėtu pelėjimu.
Autorė dar kartą grįžta prie kopūstų, atsiprašau, arbatos rauginimo:
„Toks rauginimas išsaugo veiksmingiausias „žaliosios“ arbatos savybes ir suteikia Pu-Erh arbatai tik jai būdingų savybių, žemės aromatą, ir ryškų skonį.“
Dar kartą pasikartosiu – puero arbata nerauginama. Po fermentacijos pueras negali būti žalia arbata, nei su kabutėmis, nei be jų. Vienintelė sakinio dalis su kuria galiu sutikti, ir tai iš dalies, kad „puerui jo savybes ir skonį suteikia ne tik fermetacijos procesas, bet ir specifinė žaliava.“ Kad ir kaip stengtumeis, puero nepagaminsi iš Ansi (An Xi) provincijoj surinktų arbatos lapų.
Nesuprantu, apie kokią puero arbatos rūšį autorė rašo:
„Kuo ilgiau arbata išlaukia savo valandos, tuo ji veiksmingesnė. Veiksmingiausia Pu-Erh arbata, nokinta 20–60 metų.“
Pakelyje sudėtas pueras priklauso Šu (Shu – paruoštas, gatavas) rūšiai, kurio gamybos technologija buvo sukurta tik prieš keturiasdešimt metų, 1970-aisiais. Taip, yra seniausia – Šen (Sheng - žalias, neparuoštas), kuri pagal savo pradinį fermentacijos laipsnį yra tarp žalios ir uluno (Oolong). Būtent Šen yra skirta ilgam brandinimui, o Šu (Shu) puero kokybė gerėja tik 5–10 metų.
Pabaigoje autorė pirkėją nuramina:
„Pirmasis skonio įspūdis nepratusiam europietiškam gomuriui neįprastas, bet greitai priprantama.“
Iš tiesų, prastos kokybės pueras dažnai "kvepia" senomis padangomis. Tačiau ko nepadarysi, jeigu tai sveika. Bet prie geros kokybės puero priprasti nereikia. Jis skanus ir kvapnus.
Pabaigoje autorė duoda rekomendacijas, kaip paruošti puerą. Iš esmės viskas teisinga, tačiau už paskutinį sakinį, už patarimus, galinčius sukelti pavojų sveikatai, tūlas pirkėjas gali paduoti autorę į teismą:
„Jei norisi žvalumo ryte, arbata užplikoma iš vakaro ir paliekama nakčiai.“
Žinoma, nakties ilgumas skirtingu metų laiku skirtingas, tačiau taip ilgai arbatos laikyti nevalia – iš lapų ima ekstrahuotis nuodingas guaninas, kitos medžiagos oksiduodamosi taip pat gali pakenkti. ARBATOS NEGALIMA PALIKTI NAKČIAI!Ir kodėl prekiaujantieji arbata taip jos nemyli? Aš nesu toks piktas, kaip galėjo pasirodyti beskaitant. Tačiau negaliu taikstytis su tokiomis nesąmonėmis apie mano mėgstamą gėrimą – arbatą.
Cituoju:
„Arbatos gimtinėje Kinijoje daugiau nei 800 metų geriama raudona žalioji arbata Pu-Erh.“
Su teiginiu, kad Kinija - arbatos gimtinė, galima sutikti, tačiau, kad būčiau visiškai tikslus, turiu pabrėžti, jog botanikai nustatė, kad šiuolaikinių arbatos krūmų rūšys kilo iš šiuolaikinės Kinijos Junanio (Yunnan) provincijoje dar ir dabar augančių laukinėmis sąlygomis arbatos medžių. Kai kuriems daugiau nei 1700 metų, ir jie dar ir šiandien duoda derlių. Seniausiam žinomam kultūriniam Puero medžiui – 3200 metų. Tačiau Junanio valstija įėjo į Kinijos sudėtį tik apie 200m p.m.e. ir keletą kartų buvo išsikovojusi didesnę ar mažesnę nepriklausomybę. Manau, teisinga būtų teigti, kad arbatos gimtinė yra šiuolaikinės Kinijos teritorijoje , nes Junanis (Yunnan) buvo labiau tajų, indų ir daugybės vietinių tautelių, o ne kinų istorinės žemės.
„Geriama daugiau nei 800 metų“. Be abejo daugiau. Pirmą kartą pueras paminimas 862 m. Fan Chuo parašytoje „Knygoje apie barbarus“. Iš kitų šaltinių taip pat matyti, kad tuometinė Kinijos Tanų (Tang) imperija pirko šią arbatą iš vėliau užkariautos Nan Zhao karalystės (dabartinė Junanio provincija). O jau Sunų dinastijos laikais net poetas Wu Yu Cheng jai paskiria eilėraštį. Taigi, jeigu senąją Junanio teritoriją laikysime šiuolaikinės Kinijos teritorija, puero arbatos gėrimas nukeliauja į raštu nepatvirtinamus legendinės senovės laikus (legenda sako, kad arbatą ten pasodina legendinis Zhuge Liang'as) – o tai - antras amžius prieš mūsų erą, jeigu tikėsime tik raštais – Tanų dinastija – tai 9 amžius, o tai jau daugiau nei tūkstantis metų.
Bet didžiausias pirmo sakinio perliukas – „Raudona žalioji arbata“. Ilgai neradau žodžių. Taip gali parašyti tik žmogus, nežinantis nei europietiškos, nei kinietiškos arbatos klasifikacijos. Bet, matyt, apie jas girdėjęs. Raudonoji arbata – tokios sąvokos europietiškoje arbatos klasifikacijoje nėra, nebent kartais taip pavadinamas afrikietiško Roibos augalo nuoviras.
Kinietiškoje arbatos klasifikacijoje, kuri yra daug platesnė už europietiškąjąi, raudonoji arbata yra. Tačiau kinai taip vadina arbatą, kurią mes, europiečiai, vadiname juodąja. Kaip arbata gali būti tuo pat metu ir žalia, tai yra mažai fermentuota, ir raudona - stipriai fermentuota? O gal tai puikus rinkodaros ėjimas? Mėgstate žaliąją arbatą?
Gerkite puerą.
Mėgstate raudonąją (juodąją)?
Gerkite puerą.
Skaitome toliau:„Tradcinėje kinų medicinoje sveiku laikomas tas žmogus, kurio gyvybinė energija, Qi arba Chi (či) srūva netrikdomai, o moteriškasis In ir vyriškasis Jan pradai yra pusiausvyroje.“Ci (Qi) - mandariniškasis, norminis šio žodžio tarimas, ir leistis į pietietišką žodžio tarimo variantą - Chi, manau, nebuvo būtina. Toliau – be klaidų.
Štai kas parašyta apie puero arbatą ir jos įtaką Ci (Qi):
„Pu-Erh arbata palaiko gyvybinės energijos tėkmę.“
Niekuo nepagrįstas teiginys, nors ir puikus reklaminis šūkis. Taip pat sėkmingai galima teigti, kad vanduo palaiko gyvybinės energijos tėkmę.
Autorė rašo apie gydomąsias arbatos savybes:
„Neįprastai raudona, net kaštoninės spalvos arbata, dar vadinama imperatoriškąja arbata, kinų raštuose minima kaip vaistas pagirioms gydyti, kepenų darbui gerinti, kraujo riebalams tirpdyti.“
Gaila, kad autorė nenurodo šaltinių, iš kurių ji pasisėmė tokios informacijos. Taip, yra kelios puero rūšys, kurios buvo siunčiamos į imperatorių rūmus kaip duoklė. Bet, deja, ne ta rūšis, kuri paketėlio viduje. Pagal šią technologiją pueras gaminamas tik nuo septyniasdešimtųjų praeito šimtmečio metų. O tuo metu, kaip žinia, imperatorių Kinijoje jau seniai nebuvo.
Kalbant apie gydomąsias puero savybes, ši arbata nėra vaistas. Ir kodėl į pirmą vietą autorė iškelia sunkias pagirias? Padėjo? Senieji (Min ir Cin dinastijų) autoriai pirmiausia pažymi, kad ši arbata (turima omeny senoji puero gamybos technologija) turi švelnių šildančių savybių, skatina seilių išsiskyrimą, gerina virškinimą ir maisto įsisavinimą.
Šiuolaikiniai tyrimai (ų rezultatai prieinami ir nemokantiems skaityti kinų raštų, nes atlikti ne tik Kinijoje, bet ir Europoje) patvirtina senolių žinias, taip pat pažymi, kad pueras tinkamas kovojant su cholesterolio pertekliumi, antsvoriu, valo organizmą nuo toksinų, turi priešvėžinių savybių.
Tai patvirtina ir lapelio autorė:„Dėl ypatingų (konkrečiau negalima?) Pu-Erh arbatos savybių, patvirtintų nepriklausomais klinikiniais tyrimais skirtinguose Europos universitetuose, tradicinės kinų medicinos „perlas“ (gerai, kad paimta į kabutes – kinai turi nepalyginamai stipresnių gydomųjų priemonių) persikėlė į europiečių (pueras jau senai populiarus Japonijoje, JAV, Australijoje), vaistines, dietologijos vadovėlius ir sanatorijas.“
Jaučiu, imu pavargti – pasitenkinau keliais trumpais komentarais skliausteliuose.
Ir vėl:
„Raudonos arbatos vardas kilęs iš Kinijos Pu-Erh prefektūros pavadinimo.“
Kūrinio pradžioje autorė puerą klasifikuoja kaip „raudonąją žaliąją“ arbatą. Dabar moteriškai žaviai ji pakeičia savo nuomonę – tebūnie pueras tik raudonoji arbata. Pagal kiniškąją klasifikaciją, arbata, esanti šiame paketėlyje, yra priskiriama prie Hei Cha – juodosios arbatos. O pueras (Pu Erh) – miestas Junanio (Yunnan) provincijoje.
Šis miestas nuo seno buvo pagrindinis prekybos arbata šioje provincijoje centras, deja šiuo metu praradęs savo svarbą.
O čia – vėl šedevras:
„Qingmao arbatos medžio lapai auginami amžino pavasario žemėje – Junanio provincijoje.“
Autorė, matyt, norėjo... Ne, geriau patylėsiu, kad neįžeisčiau žmogaus. Ilgai sukau galvą, kas gi tai – Qingmao? Nematant hieroglifų, pagal transkripciją išversti labai sunku. Transkripcijos taisyklių autorė nesilaiko rašydama provincijos pavadinimą, o rašo jos ekvivalentinį tarimą. Nieko, moterišką autorės nepastovumą mes suprantame.
Taigi, kas tas Qingmao? Aišku, kad tai ne arbatos medžio pavadinimas (nors pueras gaminamas tiek iš Junanyje auginamų arbatos medžių, tiek ir iš krūmų), nes junaniškoji atmaina vadinama DaYeh – plačialapis.Manau, kad autorei pavyko harmoningai sujungti ir sutrumpinti dvi sąvokas –MingQing (prieš lietus – sezonas, kai surenkama vertingiausia arbata) ir MaoCha arbatos pusfabrikatis, neperėjęs galutinių apdirbimo stadijų). Deja, autorinis lietuviškai-kiniškas naujadaras Qingmao neturi jokios prasmės.
Paskutinė pastraipa galutinai parodo, kad konsultantė, rašanti apie puerą, anot rusų patarlės, „girdėjo skambinant varpais, tik nežino, kur“:
„Šios arbatos savybės ir spalva yra specifinės fermentacijos, o tiksliau „konservavimo“ pasekmė.“
Geriau jau vietoj kablelio autorė būtų padėjusi tašką. Jokia arbata, ne tik pueras, nėra konservuojama. Fermentacija – ne konservacija, o atvirkščiai – arbatos medžiagų kitimas, veikiant fermentams, kurių yra ne tik arbatos lape, bet ir ant jo esančiuose mikroorganizmuose.
Toliau autorė sekundei pakelia paslapties uždangą:
„Ypač dideli žali arbatos lapai buvo presuojami didelėse statinėse ir ypatingai stropiai saugomu būdu „užraugiami“.
Na, visai kaip kopūstai, tik slaptu būdu. Deja. Puero gamybos būdus ir stadijas jau senai aprašė ir nufotografavo ne tik kinai, bet ir vakariečiai. Dideli lapai, na, ne visai – iš didelių, tai yra subrendusių lapų, gaminamas prasčiausios rūšies pueras. Geriausiam naudojami pumpurai ir du pirmieji lapeliai. Statinių tikrai nenaudoja, o pagal dominuojančią mikroflorą – pelėsį Aspergilum Negro, šį procesą tiksliau būtų pavadinti lėtu pelėjimu.
Autorė dar kartą grįžta prie kopūstų, atsiprašau, arbatos rauginimo:
„Toks rauginimas išsaugo veiksmingiausias „žaliosios“ arbatos savybes ir suteikia Pu-Erh arbatai tik jai būdingų savybių, žemės aromatą, ir ryškų skonį.“
Dar kartą pasikartosiu – puero arbata nerauginama. Po fermentacijos pueras negali būti žalia arbata, nei su kabutėmis, nei be jų. Vienintelė sakinio dalis su kuria galiu sutikti, ir tai iš dalies, kad „puerui jo savybes ir skonį suteikia ne tik fermetacijos procesas, bet ir specifinė žaliava.“ Kad ir kaip stengtumeis, puero nepagaminsi iš Ansi (An Xi) provincijoj surinktų arbatos lapų.
Nesuprantu, apie kokią puero arbatos rūšį autorė rašo:
„Kuo ilgiau arbata išlaukia savo valandos, tuo ji veiksmingesnė. Veiksmingiausia Pu-Erh arbata, nokinta 20–60 metų.“
Pakelyje sudėtas pueras priklauso Šu (Shu – paruoštas, gatavas) rūšiai, kurio gamybos technologija buvo sukurta tik prieš keturiasdešimt metų, 1970-aisiais. Taip, yra seniausia – Šen (Sheng - žalias, neparuoštas), kuri pagal savo pradinį fermentacijos laipsnį yra tarp žalios ir uluno (Oolong). Būtent Šen yra skirta ilgam brandinimui, o Šu (Shu) puero kokybė gerėja tik 5–10 metų.
Pabaigoje autorė pirkėją nuramina:
„Pirmasis skonio įspūdis nepratusiam europietiškam gomuriui neįprastas, bet greitai priprantama.“
Iš tiesų, prastos kokybės pueras dažnai "kvepia" senomis padangomis. Tačiau ko nepadarysi, jeigu tai sveika. Bet prie geros kokybės puero priprasti nereikia. Jis skanus ir kvapnus.
Pabaigoje autorė duoda rekomendacijas, kaip paruošti puerą. Iš esmės viskas teisinga, tačiau už paskutinį sakinį, už patarimus, galinčius sukelti pavojų sveikatai, tūlas pirkėjas gali paduoti autorę į teismą:
„Jei norisi žvalumo ryte, arbata užplikoma iš vakaro ir paliekama nakčiai.“
Žinoma, nakties ilgumas skirtingu metų laiku skirtingas, tačiau taip ilgai arbatos laikyti nevalia – iš lapų ima ekstrahuotis nuodingas guaninas, kitos medžiagos oksiduodamosi taip pat gali pakenkti. ARBATOS NEGALIMA PALIKTI NAKČIAI!Ir kodėl prekiaujantieji arbata taip jos nemyli? Aš nesu toks piktas, kaip galėjo pasirodyti beskaitant. Tačiau negaliu taikstytis su tokiomis nesąmonėmis apie mano mėgstamą gėrimą – arbatą.
Lun Jao (Long Yao) - Isingo (Yixing) drakono krosnis.
Genialiai paprasta. Nėra kamino – ne veltui, pasak kinų patarlės, krosnis su kaminu – malkos vėjais. Trauka susidaro dėl aukščių tarp kalvos apačioje esančios pagrindinės pakūros –drakono galvos – ir išeinamosios angos kalvos viršūnėje –drakono uodegos– skirtumo.
Drakono krosnis visada buvo įrengiama kalvos šlaite (nuolydis – apie 23 laipsnius) orientuojantis pietų –šiaurės kryptimi. Iš plytų buvo mūrijamas arkos pavidalo, maždaug 15 m. ilgio, 2–3 m. pločio ir 2 m. aukščio tunelis. Šonuose – kelios durys malkoms į krosnį įdėti ar išimti. Temperatūrai pakelti buvo naudojamos angos skliaute, per kurias buvo galima dar pridėti malkų. Drakono krosnies Isinge konstrukcija praktiškai išliko nepakitus nuo Šiaurinės Sun dinastijos laikų, dar senesnės - Pietinės Sun dinastijos laikų– drakono krosnys yra Čžencziane. Tokios paprastos konstrukcijos krosnyje buvo galima išdegti netgi porcelianą, nes pasiekiama iki 1400° C temperatūra.
Drakono krosnis visada buvo įrengiama kalvos šlaite (nuolydis – apie 23 laipsnius) orientuojantis pietų –šiaurės kryptimi. Iš plytų buvo mūrijamas arkos pavidalo, maždaug 15 m. ilgio, 2–3 m. pločio ir 2 m. aukščio tunelis. Šonuose – kelios durys malkoms į krosnį įdėti ar išimti. Temperatūrai pakelti buvo naudojamos angos skliaute, per kurias buvo galima dar pridėti malkų. Drakono krosnies Isinge konstrukcija praktiškai išliko nepakitus nuo Šiaurinės Sun dinastijos laikų, dar senesnės - Pietinės Sun dinastijos laikų– drakono krosnys yra Čžencziane. Tokios paprastos konstrukcijos krosnyje buvo galima išdegti netgi porcelianą, nes pasiekiama iki 1400° C temperatūra.
Drakono krosnies trūkumas yra tas, kad reikia daug malkų. Vien pridėti jų į krosnį prireikia keleto dienų, o išdegimas ir atvėsimas trunka apie savaitę. Kitas trūkumas – dėl temperatūros režimo kontrolės problemų nemažai gaminių būna brokuota (apie 30 proc.).
1960 m. Isine, naudojant Drakono krosnį, kilo didelis gaisras, ir po jo naudoti tokio tipo krosnis iš viso buvo uždrausta. Ir tik prieš dešimtmetį, siekiant išsaugoti senąsias tradicijas, buvo leista vėl atnaujinti vienos krosnies darbą. Dėl gana dažnai pasitaikančio broko Drakono krosnyje paprastai yra degami dideli puodai ir kiti namų apyvokos reikmenys prastos kokybės molio.
Dirbiniai degami dviem būdais – atviruoju ( seniausias ir brangiausias, brokas – iki 40 % ir daugiau) ir uždaruoju ( dirbinys talpinamas į ugniai atsparų keraminį indą). Pirmuoju atveju dirbinio paviršius tiesiogiai veikiamas šėlstančios Drakono krosnyje liepsnos. Arbatinuko paviršius apsilydo, spalva keičiasi nenuspėjamai.
1960 m. Isine, naudojant Drakono krosnį, kilo didelis gaisras, ir po jo naudoti tokio tipo krosnis iš viso buvo uždrausta. Ir tik prieš dešimtmetį, siekiant išsaugoti senąsias tradicijas, buvo leista vėl atnaujinti vienos krosnies darbą. Dėl gana dažnai pasitaikančio broko Drakono krosnyje paprastai yra degami dideli puodai ir kiti namų apyvokos reikmenys prastos kokybės molio.
Dirbiniai degami dviem būdais – atviruoju ( seniausias ir brangiausias, brokas – iki 40 % ir daugiau) ir uždaruoju ( dirbinys talpinamas į ugniai atsparų keraminį indą). Pirmuoju atveju dirbinio paviršius tiesiogiai veikiamas šėlstančios Drakono krosnyje liepsnos. Arbatinuko paviršius apsilydo, spalva keičiasi nenuspėjamai.
Kaip parinkti arbatinuką tam tikrai arbatos rūšiai?
Pagrindinis Isingo(Yixing) arbatinuko parinkimo tam tikrai arbatos rūšiai kriterijus - temperatūros režimas susidarantis arbatinuke.
Parenkant arbatinuką svarbu:
1.Sienelių storis - kuo storesnės sienelės, tuo lėčiau aušta arbatinukas.
2.Arbatinuko forma - kuo mažesnis arbatinuko paviršiaus plotas, tuo jis aušta lėčiau. Jei paimsime kelis tokio paties tūrio arbatinukus, rutulio formos arbatinukas turės mažiausią paviršiaus plotą palyginus su vienodo tūrio, tačiau suplotos ar ištemptos formos arbatinukais.
3.Molio rūšis - kuo molis porėtesnis, tuo arbatinukas aušta lėčiau. Lu Ni - pati porėčiausia, Čžu Ni - mažiausiai porėta molio rūšis.
Žaliajai arbatai geriausiai tiks plonasienis, suplotas arbatinukas, pagamintas iš Čžu Ni, o juodajai (puerams) ir raudonajai (pas mus vadinama juodaja) - rutulio formos Lu Ni molio rutulio formos storasienis arbatinukas. Ulunams, priklausomai nuo fermentacijos laipsnio, tinka šiek tiek plonesnės sienelės ir kiek ištemptos arbatinukų formos.
Tamsus arbatinukas šilumą atiduos kiek greičiau negu šviesus, tačiau spalva didelės įtakos temperatūriniam arbatinuko režimui neturi.
Parenkant arbatinuką svarbu:
1.Sienelių storis - kuo storesnės sienelės, tuo lėčiau aušta arbatinukas.
2.Arbatinuko forma - kuo mažesnis arbatinuko paviršiaus plotas, tuo jis aušta lėčiau. Jei paimsime kelis tokio paties tūrio arbatinukus, rutulio formos arbatinukas turės mažiausią paviršiaus plotą palyginus su vienodo tūrio, tačiau suplotos ar ištemptos formos arbatinukais.
3.Molio rūšis - kuo molis porėtesnis, tuo arbatinukas aušta lėčiau. Lu Ni - pati porėčiausia, Čžu Ni - mažiausiai porėta molio rūšis.
Žaliajai arbatai geriausiai tiks plonasienis, suplotas arbatinukas, pagamintas iš Čžu Ni, o juodajai (puerams) ir raudonajai (pas mus vadinama juodaja) - rutulio formos Lu Ni molio rutulio formos storasienis arbatinukas. Ulunams, priklausomai nuo fermentacijos laipsnio, tinka šiek tiek plonesnės sienelės ir kiek ištemptos arbatinukų formos.
Tamsus arbatinukas šilumą atiduos kiek greičiau negu šviesus, tačiau spalva didelės įtakos temperatūriniam arbatinuko režimui neturi.
Odekoloninė arbata.
Užėjus į daugumą arbatos parduotuvių Vilniuje, į nosį tvokstelį aštrus aromato debesis, kuris su arbatos kvapu neturi nieko bendro. Citrusiniai vaisiai, pigūs sintetiniai gėlių ir prieskonių kvapo imitatoriai. Kaip sužinojau iš pardavėjos, tokias arbatas – aromatizuotas – geriausiai perka.
Norisi verkti.
GEROS ARBATOS AROMATIZUOTI NEREIKIA! Ji ir taip nuostabiai kvepia. Taip, geros arbatos kvapas ne toks stiprus, kaip cheminių nosies erzintojų. Žinoma, reikia įdėti pastangų, kad plikant arbatą tie kvapai dar labiau atsiskleistų. Žinoma, reikia lavintis ir lavinti savo skonį.
ARBATA REIKALAUJA LAIKO IR PASTANGŲ. Bet tai galimybė sustoti, pailsėti nuo skubančios kasdienybės karuselės, kuri leis bežiūrint į vandens virimą, uodžiant arbatos aromatą, mėgaujantis jos skoniu ir grožintis lapeliais nejučia pagauti tai, kas nuo mūsų kasdieną pabėga – momento grožį, savęs pajautimą ir suvokimą. Vietoj to dauguma skubėdami automatiniu judesiu subraukia arbatžoles į bet kokį indą, užpila bet kokiu vandeniu ir užgeria bet kokį sumuštinį.
Grįžkime prie aromatizuotų arbatų. Kvapas toks, tarsi į namus užėjo pasišildyti pigaus odekolono mėgėjas, užsidirbantis gyvenimui prie konteinerių. Aš suprantu, kad pasaulyje pagaminama daug prastos arbatos. Daug arbatos pasensta. Vienintelis būdas tai parduoti – suvylioti patiklaus pirkėjo nosį įstabiais aromatais, kurių kitas tikslas – paslėpti tai, kad arbata jau niekam tinkama. Jeigu ne aromatizatoriai, jos niekas nepirktų ir negertų. Pirkdami aromatizuotą arbatą, mokate ne už arbatą, o už nosį jaudinančius cheminius junginius. Nė vienas arbatos gamintojas jais geros arbatos negadins.
O pardavėjas... Tegu tai lieka ant jo sąžinės. Mano nuomone, pardavinėti tokią arbatą - nuodėmė.
Norisi verkti.
GEROS ARBATOS AROMATIZUOTI NEREIKIA! Ji ir taip nuostabiai kvepia. Taip, geros arbatos kvapas ne toks stiprus, kaip cheminių nosies erzintojų. Žinoma, reikia įdėti pastangų, kad plikant arbatą tie kvapai dar labiau atsiskleistų. Žinoma, reikia lavintis ir lavinti savo skonį.
ARBATA REIKALAUJA LAIKO IR PASTANGŲ. Bet tai galimybė sustoti, pailsėti nuo skubančios kasdienybės karuselės, kuri leis bežiūrint į vandens virimą, uodžiant arbatos aromatą, mėgaujantis jos skoniu ir grožintis lapeliais nejučia pagauti tai, kas nuo mūsų kasdieną pabėga – momento grožį, savęs pajautimą ir suvokimą. Vietoj to dauguma skubėdami automatiniu judesiu subraukia arbatžoles į bet kokį indą, užpila bet kokiu vandeniu ir užgeria bet kokį sumuštinį.
Grįžkime prie aromatizuotų arbatų. Kvapas toks, tarsi į namus užėjo pasišildyti pigaus odekolono mėgėjas, užsidirbantis gyvenimui prie konteinerių. Aš suprantu, kad pasaulyje pagaminama daug prastos arbatos. Daug arbatos pasensta. Vienintelis būdas tai parduoti – suvylioti patiklaus pirkėjo nosį įstabiais aromatais, kurių kitas tikslas – paslėpti tai, kad arbata jau niekam tinkama. Jeigu ne aromatizatoriai, jos niekas nepirktų ir negertų. Pirkdami aromatizuotą arbatą, mokate ne už arbatą, o už nosį jaudinančius cheminius junginius. Nė vienas arbatos gamintojas jais geros arbatos negadins.
O pardavėjas... Tegu tai lieka ant jo sąžinės. Mano nuomone, pardavinėti tokią arbatą - nuodėmė.
25.10.2011
Arbata prieš peršalimą.
Ruduo. Žvarbu. Kokią palaimą suteikia puodelis karštos aromatingos arbatos! Maloni šiluma su kiekvienu gurkšniu užlieja kūną, dovanodama komfortą. Nesusimąstome, kodėl pasijaučiame geriau – tiesiog žinome, kad arbata – gerai.
Pabandykime išsiaiškinti naudingasias arbatos savybes, padedančias kovoti su sezonine rudens ir žienos liga – peršalimu.
Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių medžiagų, naudingų mūsų sveikatai. Priklausomai nuo arbatos tipo, medžiagų santykiai skiriasi. Daugiausia naudingų sveikatai medžiagų yra mažiausiai apdorotose arbatos rūšyse – baltoje ir žalioje. Labiausiai apdorotoje arbatoje – juodoje yra daugiausia stipriai veikiančių medžiagų.
Balta ir žalia arbata ypač turtingos visiems gerai pažįstamu vitaminu C – arbatos lapuose jo yra daugiau negu citrinose. Bėda ta, kad jis „užrakintas“ lape ir sunkiai ekstrahuojasi, be to karštas vanduo jį suskaido. Tačiau žalia arbata ir taip plikoma atvėsintu – apie 70 laipsnių vandeniu – taip ji bus skanesnė. Norite, kad arbata būtų dar naudingesnė? Tiesiog atvėsinkite vandenį iki 50-60 laipsnių ir arbatlapius palaikykite kiek ilgėliau.
Be vitamino C, arbatoje yra vitaminas P, kuris padeda vitaminui C kauptis organizme – taip sukuriamos jo atsargos, ateityje padėsiančios įveikti ligas.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai mikroelementų.
Be to, naujausi Jack F. Bukowski tyrimai parodė, kad arbatoje esanti medžiaga alkilaminas „treniruoja“ imuninę sistemą. Ši medžiaga nekenksminga, tačiau panaši į kenksmingų bakterijų iškiriamas medžiagas, todėl imuninės T-ląstelės į ją reaguoja, aktyvuoasi, taip stiprindamos bendrą imuninę sistemą.
Kaip matote, gerdami žalią arbatą, kaupiame vitaminą C. Ši arbata turi vėsinantį poveikį, todėl ją geriausia gerti vasara. Taip paruošime organizmo imuninę sistemą rudens ir žiemos negandoms.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai mikroelementų.
Tyrimai parodė, kad išgerti 6 puodeliai arbatos per dieną 4 savaičių bėgyje imuninėse T-ląstelėse padidino interferono kiekį 2-4 kartus, o tai reiškia, kad ir padidėjo imunitetas.
Vasarai pasibaigus, reikėtų pereiti prie labiau šildančių arbatų – stipriau fermentuotų – ulunų (Wulong, Oolong) ir juodos. Arbatos fermetacijos procese atsiranda sudėtingesnės medžiagos – flavonoidai, polifenoliai. Šios medžiagos jau tiesiogiai viekia peršalimo ligų sukelėjus. Flavonoidai turi antivirusinį ir antibakterinį veikimą, polifenoliai mažina uždegimą. Jomis arbatos poveikis neapsiriboja – arbata plečia kraujagysles, kvėpavimo takus, pagerindama imuninių T-ląstelių judėjimą ir pasiskirstymą po organizmą, skatina prakaitavimą, padėdama organizmui pašalinti ligos sukelėjų toksimus.
Reikia nežmiršti, kad arbata – tik profilaktinė priemonė, o ne vaistas. Be to, rimtai susirgus, tenka naudoti vaistus. Arbatoje esantys taninai sudaro stabilius junginius su daugeliu medžiagų, tuo pačiu mažindami vaistų įsisavinimą. Tačiau pasveikus, arbata yra puiki priemonė išvalyti organizmą, ypač nuo antibiotikų. Arbatoje esantys flavonoidai padeda atstatyti gerąją žarnyno mikroflorą, kuri ypač nukenčia nuo antibiotikų.
Nors arbata ir ne vaistas, bet pastoviai ją gerdami tikrai būsite sveikesni.
Pabandykime išsiaiškinti naudingasias arbatos savybes, padedančias kovoti su sezonine rudens ir žienos liga – peršalimu.
Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių medžiagų, naudingų mūsų sveikatai. Priklausomai nuo arbatos tipo, medžiagų santykiai skiriasi. Daugiausia naudingų sveikatai medžiagų yra mažiausiai apdorotose arbatos rūšyse – baltoje ir žalioje. Labiausiai apdorotoje arbatoje – juodoje yra daugiausia stipriai veikiančių medžiagų.
Balta ir žalia arbata ypač turtingos visiems gerai pažįstamu vitaminu C – arbatos lapuose jo yra daugiau negu citrinose. Bėda ta, kad jis „užrakintas“ lape ir sunkiai ekstrahuojasi, be to karštas vanduo jį suskaido. Tačiau žalia arbata ir taip plikoma atvėsintu – apie 70 laipsnių vandeniu – taip ji bus skanesnė. Norite, kad arbata būtų dar naudingesnė? Tiesiog atvėsinkite vandenį iki 50-60 laipsnių ir arbatlapius palaikykite kiek ilgėliau.
Be vitamino C, arbatoje yra vitaminas P, kuris padeda vitaminui C kauptis organizme – taip sukuriamos jo atsargos, ateityje padėsiančios įveikti ligas.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai mikroelementų.
Be to, naujausi Jack F. Bukowski tyrimai parodė, kad arbatoje esanti medžiaga alkilaminas „treniruoja“ imuninę sistemą. Ši medžiaga nekenksminga, tačiau panaši į kenksmingų bakterijų iškiriamas medžiagas, todėl imuninės T-ląstelės į ją reaguoja, aktyvuoasi, taip stiprindamos bendrą imuninę sistemą.
Kaip matote, gerdami žalią arbatą, kaupiame vitaminą C. Ši arbata turi vėsinantį poveikį, todėl ją geriausia gerti vasara. Taip paruošime organizmo imuninę sistemą rudens ir žiemos negandoms.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai mikroelementų.
Tyrimai parodė, kad išgerti 6 puodeliai arbatos per dieną 4 savaičių bėgyje imuninėse T-ląstelėse padidino interferono kiekį 2-4 kartus, o tai reiškia, kad ir padidėjo imunitetas.
Vasarai pasibaigus, reikėtų pereiti prie labiau šildančių arbatų – stipriau fermentuotų – ulunų (Wulong, Oolong) ir juodos. Arbatos fermetacijos procese atsiranda sudėtingesnės medžiagos – flavonoidai, polifenoliai. Šios medžiagos jau tiesiogiai viekia peršalimo ligų sukelėjus. Flavonoidai turi antivirusinį ir antibakterinį veikimą, polifenoliai mažina uždegimą. Jomis arbatos poveikis neapsiriboja – arbata plečia kraujagysles, kvėpavimo takus, pagerindama imuninių T-ląstelių judėjimą ir pasiskirstymą po organizmą, skatina prakaitavimą, padėdama organizmui pašalinti ligos sukelėjų toksimus.
Reikia nežmiršti, kad arbata – tik profilaktinė priemonė, o ne vaistas. Be to, rimtai susirgus, tenka naudoti vaistus. Arbatoje esantys taninai sudaro stabilius junginius su daugeliu medžiagų, tuo pačiu mažindami vaistų įsisavinimą. Tačiau pasveikus, arbata yra puiki priemonė išvalyti organizmą, ypač nuo antibiotikų. Arbatoje esantys flavonoidai padeda atstatyti gerąją žarnyno mikroflorą, kuri ypač nukenčia nuo antibiotikų.
Nors arbata ir ne vaistas, bet pastoviai ją gerdami tikrai būsite sveikesni.
Подписаться на:
Сообщения (Atom)
