25.10.2011

Arbata prieš peršalimą.

Ruduo. Žvarbu. Kokią palaimą suteikia puodelis karštos aromatingos arbatos! Maloni šiluma su kiekvienu gurkšniu užlieja kūną, dovanodama komfortą. Nesusimąstome, kodėl pasijaučiame geriau – tiesiog žinome, kad arbata – gerai.
Pabandykime išsiaiškinti naudingasias arbatos savybes, padedančias kovoti su sezonine rudens ir žienos liga – peršalimu.
Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių medžiagų, naudingų mūsų sveikatai. Priklausomai nuo arbatos tipo, medžiagų santykiai skiriasi. Daugiausia naudingų sveikatai medžiagų yra mažiausiai apdorotose arbatos rūšyse – baltoje ir žalioje. Labiausiai apdorotoje arbatoje – juodoje yra daugiausia stipriai veikiančių medžiagų.
Balta ir žalia arbata ypač turtingos visiems gerai pažįstamu vitaminu C – arbatos lapuose jo yra daugiau negu citrinose. Bėda ta, kad jis „užrakintas“ lape ir sunkiai ekstrahuojasi, be to karštas vanduo jį suskaido. Tačiau žalia arbata ir taip plikoma atvėsintu – apie 70 laipsnių vandeniu – taip ji bus skanesnė. Norite, kad arbata būtų dar naudingesnė? Tiesiog atvėsinkite vandenį iki 50-60 laipsnių ir arbatlapius palaikykite kiek ilgėliau.
Be vitamino C, arbatoje yra vitaminas P, kuris padeda vitaminui C kauptis organizme – taip sukuriamos jo atsargos, ateityje padėsiančios įveikti ligas.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai mikroelementų.
Be to, naujausi Jack F. Bukowski tyrimai parodė, kad arbatoje esanti medžiaga alkilaminas „treniruoja“ imuninę sistemą. Ši medžiaga nekenksminga, tačiau panaši į kenksmingų bakterijų iškiriamas medžiagas, todėl imuninės T-ląstelės į ją reaguoja, aktyvuoasi, taip stiprindamos bendrą imuninę sistemą.
Kaip matote, gerdami žalią arbatą, kaupiame vitaminą C. Ši arbata turi vėsinantį poveikį, todėl ją geriausia gerti vasara. Taip paruošime organizmo imuninę sistemą rudens ir žiemos negandoms.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai mikroelementų.
Tyrimai parodė, kad išgerti 6 puodeliai arbatos per dieną 4 savaičių bėgyje imuninėse T-ląstelėse padidino interferono kiekį 2-4 kartus, o tai reiškia, kad ir padidėjo imunitetas.
Vasarai pasibaigus, reikėtų pereiti prie labiau šildančių arbatų – stipriau fermentuotų – ulunų (Wulong, Oolong) ir juodos. Arbatos fermetacijos procese atsiranda sudėtingesnės medžiagos – flavonoidai, polifenoliai. Šios medžiagos jau tiesiogiai viekia peršalimo ligų sukelėjus. Flavonoidai turi antivirusinį ir antibakterinį veikimą, polifenoliai mažina uždegimą. Jomis arbatos poveikis neapsiriboja – arbata plečia kraujagysles, kvėpavimo takus, pagerindama imuninių T-ląstelių judėjimą ir pasiskirstymą po organizmą, skatina prakaitavimą, padėdama organizmui pašalinti ligos sukelėjų toksimus.
Reikia nežmiršti, kad arbata – tik profilaktinė priemonė, o ne vaistas. Be to, rimtai susirgus, tenka naudoti vaistus. Arbatoje esantys taninai sudaro stabilius junginius su daugeliu medžiagų, tuo pačiu mažindami vaistų įsisavinimą. Tačiau pasveikus, arbata yra puiki priemonė išvalyti organizmą, ypač nuo antibiotikų. Arbatoje esantys flavonoidai padeda atstatyti gerąją žarnyno mikroflorą, kuri ypač nukenčia nuo antibiotikų.
Nors arbata ir ne vaistas, bet pastoviai ją gerdami tikrai būsite sveikesni.

Комментариев нет: