26.10.2011

Cha Czinas (Arbatos kanonas) I skyrius.

Ča Czinas (Cha Jing)

Arbatos Kanonas

Tanų (Tang) [pavaldinys] Lu Jui (Lu Yu)


Pirmasis ritinys [卷 – Juan4] Pirma dalis]

Pirmas [skyrius]

[Arbatos] ištakos [源 – Yuan2]

Arbata atsiranda [nuo] didžio medžio [augančio] Pietuose. Medis gali išaugti nuo vieno [ar] dviejų Či [尺 – Chi3 - 1 Či – apie 31,5cm] iki keletos dešimčių [Či]. Palei upes ir Ba Šanio tarpekliuose [巴山 – Ba1Shan1 - šiuolaikinė Sičuanio provincija] auga [medžiai, kurių apimtis tokia], kad reikia dviejų vyrų, kad apglėbti [jų kamieną]. Tuos medžius reikia nukirsti , kad nuskabyti [掇 – Duo2] 1 [lapus].
Jo [arbatos medžio] kamienas primena moliūginį medį [瓜蘆 – Gua1Lu2], o jo lapai – gardeniją [iš tiesų, abu augalai priklauso tai pačiai šeimai], žiedas primena baltos rožės [žiedą], sėklos primena palmės [椪櫚 – Peng4Lu2] 2, vaisiakojai kaip gvazdiko, šaknys kaip graikinio riešuto. ([Lu Yu] Komentaras: GuaLu [瓜蘆 – Gua1Lu2] – medis, augantis GuanČžou [廣州 – Guang3Zhou1], panašus į arbatos [medį], palmė [椪櫚 – Peng4Lu2] priklauso kiniškos vėduoklinės palmės šeimai – jos sėklos panašios į arbatos [medžio sėklas]. [Sodinukų] šaknys tiek graikinio riešuto, tiek arbatos [medžio], [tampa] apačioje nėščios, milijonais šaknų ima augti į šalis, kol pasiekia daužytas čerpes ir žvyrą 3, ir tuomet medeliai daigykloje išleidžia ūglius.

Hieroglifas, [naudojamas] arbatai pažymėti, kurį vadiname “Ča”, kartais kuriamas [rašomas] su “žole” [草] pagrindiniu elementu [radikalu], kartais su “medžiu” [木] ir kartais su abiem. ([Lu Yu] Komentaras: Radikalas “žolė” [草] priskiriamas [hieroglifui] “Ča” 茶, šis hieroglifas sutinkamas žodyne “KaiJuanVenZiI” “[開元文字音義 – Kai1Yuan2Wen2Zi1Yin1Yi4 – “Hieroglifų pradinis skambesys [ir] reikšmės”] 4. Radikalas “medis” [木] priskiriamas [hieroglifui] Lin [林 – miškas], turint omenyje arbatos medį – šis hieroglifas sutinkamas “BenKao” [本草 – Ben3Cao3 – “Šaknys [ir] Šakos” – senovinė medicinos enciklopedija]. Abu radikalai – “žolė” [草] ir “medis” [木] priskiriami hieroglifui “Tu” [荼 – Tu2 – kartus augalas, pelynas, taip pat senovinis arbatos pavadinimas, skaitomas kaip Cha2, kaip ir ieroglifas茶], šis hieroglifas sutinkamas ĖrJa [爾雅 – Er3Ya3 – senovinis žodynas, kurio sukūrimas pagal legendą priskiriamas Čžou kunigaikščiui apie 1050m. p.m.e.].)
Vieni ją [arbatą] vadina “Ča” [茶 – Cha2], kiti “Czia” [槚м - Jia3 – mažas amžinai žalias krūmas] 5, treti – “Še” [蔎 – She4] 6, ketvirti – “”Min” [茗 – Ming2 – pats arbatos krūmas, augalas], ketvirti – “Čuan” [荈 – Chuan3 – pažymi arbatos augalą, kaip botaninę rūšį] 7. ([Lu Yu] Komentaras: [Žmogus] vardu Čžou Gunas [周公 – Zhou1Gong1] [rašė]: “”Czia” [槚м - Jia3] – tai karti “Tu” [荼 – Tu2]”. [Žmogus] vardu JanČžiCzi [楊執戟 – Yang2Zhi1Ji4] 8 [rašė] : “žmonės pitvakariniame Šu [[蜀 - Shu3 – šiuolaikinis Sičuanis] apie “Tu” [荼 – Tu2] kalbėjo [kaip apie] Čuan [荈 – Chuan3] [arba] “Še” [蔎 – She4].” [Žmogus] vardu GuoChunNunas [郭弘農 – Guo1Hong2Nong2] 9 [rašė] : “Anksti [早 – Zao3 – pavasarį?] surinkta – “Tu” [荼 – Tu2], vėlai [晚 – Wan3 – rudenį?] surinkta – “Min” [茗 – Ming2], ausims tinkama sakyti “Čuan” [荈 – Chuan3]”.)

Jos [arbatos] žemė [tinkama auginti]: arbatos augimui geriausia [susidedanti iš] sudūlėjusių akmenų, antras pagal privalumus yra dirvožemis “Li” [櫟 - Li4 – pažodžiui – kaštonlapis ąžuolas, lot. Quercus serrata] ([Lu Yu] Komentaras: Hieroglifas “Li” [櫟 - Li4] reiškia purų akmenuotą dirvožemį, vadinamą “Li”), blogiausias auginti [arbatą] – geltonžemis. Jeigu [augintojo] meistriškumas [藝 – Yi4] 10 eilinis, o ne tikras [實 – Shi2], tai augalas retai būna tankus.

[Arbatos auginimo] dėsniai tokie patys, kaip ir moliūginių augalų, [sodinukui sulaukus] trijų metų, galima rinkti [derlių].

[Augantys ant] saulėto [pažodžiui – Jan, vyriško, aktyvaus] skardžio, purpuriniai [紫 – Zi3 – turima omenyje pumpurai ir lapai, kurie pavasari gauna dideli kieki drėgmės ir saulės, apsaugai nuo per didelio ultravioletinių spindulių kiekio augalo ląstelės sukaupia didelį anticianino kiekį, juo kuri lapai įgauna purpurinę, o ne žalią spalvą] [lapai] geriausi, žali [綠 – Lu4] – sekantys [pagal kokybę], jauni ūgliai [筍 – Sun3 – pažodžiui – bambuko ūgliai] – geriausi, antriniai ūgliai [芽 – Ya2] – sekantys [pagal kokybę], garbanoti [susukti] [卷 – Juan4] lapai geriausi, atviri [nesuskti] [舒 – Shu1] – sekantys [pagal kokybę] 11. [Auganti] paunksniuose [pažodžiui – In, moteriško, pasyvaus] šlaituose [ir] slėniuose [arbata] neverta pastangų jai surinkti, kadangi [jos] prigimtis [性 – Xing4 – esmė, prigimtinė energija] sutankėja ir užsistovi, sukeldama žarnyno užsikimšimo ligas 12.

Arbatą naudoja tuomet, kai [jos] skonis pasiekia šaltą-neturtingą [寒 – Han2 – kategorija artima japoniškai Vabi – skonis ant ne-skonio ribos], tuomet jis tampa tinkamiausiu gėrimu kukliam ir aukštos moralės vyrui, jei jis jaučiasi karštas ir išdžiovintas, sustingo melancholijoje, kankinamas smegenų skausmo [ar] peršti akis, skauda keturiuose sunėrimuose [turima omenyje pečių ir kojų sąnariai, jungiantys su liemeniu] arba kankina šimto sujungimų [turima omenyje smulkūs sąnariai], tuomet jis gali gerti [kaip vaistą] arbatą keturis ar penkis kartus [per dieną], tam, kad nugalėti ligą. Šis gėrimas primena švariausios grietinėlės sviesto esenciją [醍醐 – Тi2Hu2] [ir] saldžią Dangaus rasą [甘露 – Gan1Lu4 – ar sutapimas, kad ir šiandien žinoma tokio pat pavadinimo žalioji arbata?] 13.

Dažnas [galimas hieroglifų 不時, jeigu juos nagrinėti atskirai, vertimas – “nesavalaikis”] [arbatkrūmių] apipešiojimas [arbatos rinkimas], [arbatos] gamyba, nesugaunanti [arbatos vidinės] esmės, maišymas su grubiomis žolėmis 14 – [negerai], tokios [arbatos] gėrimas sukels ligą.

Arbata tiek pat žalinga, kaip ir ženšenis. Geriausias ženšenis gaminamas Šen Dane [上黨 - Shang4Dang3] 15, vidutinės [kokybės] rūšys – Bai Czi [百濟 - Bai3Ji4] [ir] Sin Luo [新羅 - XinLuo2] 16, prasčiausias auga GaoLi [高麗 - Gao1Li2] 17. Yra [ženšenis], augantis Ze Čžou [澤州 - Ze2Zhou1], I Čžou [易州 - Yi4Zhou1], Ju Čžou [幽州 - You1Zhou1], Tan Čžou [檀州 - Tan2Zhou1] 18 – kaip vaistas [šis ženšenis neefektyvus], dar daugiau – tai ne ženšenis! Jeigu gydytis Czi Ni [薺苨 - Ji4Ni3 – žolė Ni, lot. Capsella bursa] 19, tai gali sukelti šešias ligas, o ne pagijimą nuo ligos 20. Žalingų ženšenio savybių žinojimas [moko apie] arbatos panaudojimo taisykles be žalos [sveikatai].

Komentarai:
… nukirsti, kad nuskabyti … : nukirsti [伐 – Fa2] : nukirsti [砍 – Каn3] žemutines plonas šakeles. “Ša Czinas. ČžouNan” "[詩經.周南 – Shi1Jing1.Zhou1Nan2 – “Eilių kanonas. [Dinastija] Pietinė Čžou”] : “Nukirstos [伐 – Fa2] smulkios šakelės. Surenka [掇 – Duo1], parenka [拾 – Shi2], rūšiuoja [揀 – Jian3].”
… palmės [椪櫚 – Bing4Lu2]… : palmės medis. “Šui Ven” [說文 – Shui1Wen2 – “Kalba [ir] raštas” – senovinis žodynas] : “palmė [椪櫚 – Bing4Lu2] – taip pat palmė [棕 – Zong1].” Hieroglifas 椪 tariamas Bing4 [šiuolaikinis tarimas Peng4].
… apačioje nėščios, milijonais šaknų ima augti į šalis, kol pasiekia daužytas čerpes ir žvyrą… : “apačioje nėščios” – buvimas po žeme maitina vystymosi gimimą. “Milijonais šaknų ima augti į šalis” reiškia, kad arbatmedžio ar graikinio riešuto šaknys augdamos užpildo plyšius, it tik tada išlenda iš po žemių ir ima augti.
…“KaiJuanVenZiInI”…: žodynas, sukurtas Tan dinastijos 23m. [753m.], ieroglifų rinkinys. Pirminis variantas dingęs.
…Czia [檟]… : tariamas Czia [Jia3].
…Še [蔎]… : tariamas Še [She4], reiškia augalo pavadinimą. “Ju Pian” [玉篇 – Yu4Pian1 – “Nefrito puslapiai”] : “Še [蔎] – augalas.”
…Čiuan [荈]… : tariamas Čiuan [Chuan4]+
…Jan Čži Czi [楊執戟 - Yang2Zhi1Ji4]… : pseudonimas Jan Siun [楊雄 – Yang2Xiong2 – 53m. p.m.e. – 18m., mokslininkas], gyveno Vakarinės Chan [西漢 – Xi1Han4] dinastistijos laikais. Sukūrė “Fan Jan” [方言 – Fang1Yan2 – “Dialektų knyga”] ir kitas knygas.
…Guo Chun Nun [郭弘農 – Guo1Hong2Nong2]… : pseudonimas Guo Pu [郭璞 – Guo1Pu2], gyveno dinastijos Czin [晉 – Jin4] laikais. Sukūrė “Fan Jan” [方言 – Fang1Yan2 – “Dialektų knyga”], “Ėr Ja” [爾雅 – Er3Ya3 – “Elegancija”] ir kitas knygas.
… meistriškumas [藝 – Yi4]… : “meistriškumas” – turima omenyje auginimo įgūdžiai.
… garbanoti [susukti] [卷 – Juan4] lapai geriausi, atviri [nesuskti] [舒 – Shu1] – sekantys…: ašmenų formos [片 – Pian4] [lapai], suskti – geriausi, nesusukti [舒展 – Shu1Zhan3], plokšti [平 – Ping2], tiesūs [直 – Zhi2] – prastesni. [Čia aptariama lapų formos, suteikiamos gamybos procese įtaka arbatos kokybei.]
…prigimtis [性 – Xing4 – esmė, prigimtinė energija] sutankėja ir užsistovi, sukeldama žarnyno užsikimšimo ligas… : “sutankėja ir užsistovi” – sutankėjimas, kuris neišsisklaido. “Žarnyno užsikimšimo” – pilvo išsipūtimas, nepraeinamumas. “Čžen Zi Tun” [正字通 – “Teisingi bendrieji hieroglifai”]: “pilvo išsipūtimas, užsikimšimas” – galima teigti, rimta liga, ją priimta vadint žarnyno užsikimšimu [瘕 – Jia3].
…primena švariausios grietinėlės sviesto esenciją [醍醐 – Тi2Hu2] [ir] saldžią Dangaus rasą… : abu praeities žmonių supratimu, nuostabiausi gėrimai. “Švariausios grietinėlės sviesto esencija” [醍醐 – Тi2Hu2] – aliejus, susidarantis ant riebios grietinėlės paviršiaus, nuostabaus saldaus skonio. “Saldi Dangaus rasa” [甘露 – Gan1Lu2], taip pat vadinama rasa [露水 – Lu4Shui5 – paždžiui – “Vandens rasa”] – senovės žmonės teigė, kad tai Dangaus kūno skystis.
…grubiomis žolėmis… : piktžolėmis.
…Šen Dane… : Šen Danas [上黨 - Shang4Dang3] – regiono pavadinimas Tanų dinastijos laikais, šiuolaikinė provincija Šan Si [山西 - Shan1Xi1], miestas Čen Čži [長治 - Chang2Zhi4], Lu Čeno rajonas [潞城 - Lu4Cheng2].
…Bai Czi, Sun Luo… : Tanų dinastijos laikais dvi valstybės Korėjos pusiasalio teritorijoje. Bai Czi buvo pietvakarinėje pusiasalio dalyje, o Sun Luo – pietrytinėje dalyje.
…Gao Li… : Tanų dianstijos laikais viena iš nedidelių pasienio valstybių, dabar – Šiaurės Korėja.
… Ze Čžou [澤州 - Ze2Zhou1], I Čžou [易州 - Yi4Zhou1], Ju Čžou [幽州 - You1Zhou1], Tan Čžou [檀州 - Tan2Zhou1]… : provincijų pavadinimai Tanų disnastijos laikais. Šiuolaikiniai atitikmenys atitinkamai:
Ze Čžou – provincija Šan Si [山西 - Shan1Xi1], Czin Čenas [晉城 - Jin4Cheng2].
I Čžou – provincija Che Bei [河北 - He2Bei3], I Sianas [易縣 - Yi4Xian4]
Ju Čžou – šiaurinė Pekino dalis
Tan Čžou – Pekinas, rajonas Chuai Rou Sianas [懷柔縣 - Huai2Rou2Xian4].
…Czi Ni [薺苨 - Ji4Ni3]… : viena iš laukinio ženšenio rūšių. 苨 tariamas Ni3
… sukelti šešias ligas, o ne pagijimą nuo ligos… : šešios ligos – reiškia daugybę ligų, atsirandančių dėl šalčio, karščio, vėjo, lietaus, trūkumo ir pertekliaus [disbalanso].

©2007 Vertimas į lietuvių kalbą Armandas Burba

Комментариев нет: